Daugelyje pasaulio vietų sergamumui COVID-19 vėl smarkiai padidėjus, nors įsibėgėja vakcinavimo kampanijos, teko sugrąžinti itin nepopuliarius suvaržymus.
Popiežius Pranciškus Velykų mišias sekmadienį aukos Italijai savaitgalį paskelbus griežtą karantiną.
Šventės išvakarėse Katalikų Bažnyčios vadovas pasiuntė vilties ir atsinaujinimo žinią.
„Visuomet įmanoma pradėti iš naujo, nes Dievas mumyse gali pažadinti naują gyvybę, nepaisant visų mūsų nesėkmių“, – sakė jis.
„Iš mūsų širdžių griuvėsių Dievas gali sukurti meno kūrinį; iš mūsų sugriuvusio žmogiškumo liekanų Dievas gali paruošti naują istoriją“, – pridūrė Šventasis tėvas..
Italijoje, kur padidėjus sergamumui visa šalis tapo didelės epidemiologinės rizikos „raudonąja zona“, šeštadienį prasidėjo griežtas karantinas Velykų laikotarpiu, kai šeimos paprastai susirenka švęsti kartu.
Romoje esančioje Navonos aikštėje, garsėjančioje Keturių Upių fontanu ir paprastai būnančioje pilnoje žmonių, pavasarišką šeštadienį matėsi tik pavieniai šunis vedžiojantys gyventojai ir dviratininkai.
Kaimyninėse vingiuotose gatvėse veikė būtiniausių prekių parduotuvės, bet jose pirkėjų buvo mažai.
„Tai jau pradeda įgristi“, – apie suvaržymus kalbėjo šunį išėjęs pavedžioti vyras, vardu Giovanni.
Šeštadienį naujų suvaržymų taip pat įsigaliojo Prancūzijoje, kur institucijos stengiasi pažaboti dramatiškai padidėjusį sergamumą, viršijusį Paryžiaus ligoninių pajėgumus.
Pandemija temdys Velykas ir Pietų Amerikoje. Brazilijoje šiuo metu sergamumas vėl didėja, tikriausiai skatinamas naujo užkrečiamesnio koronaviruso varianto.
Neraminanti padėtis žemyne privertė Peru per Velykas paskelbti visuotinį užsidarymą. Bolivija savo ruožtu uždarė savo sieną su Brazilija, o Čilė apskritai uždarė savo sienas.
„Vėl jautiesi gyvas“
Jau anksčiau suvaržymai buvo sugriežtinti kai kuriose kitose Europos šalyse, įskaitant Belgiją.
Šeštadienį tūkstančiai vokiečių pietvakariniame Štutgarto mieste protestavo prieš suvaržymus, šalyje tęsiantis įtemptiems debatams, ar karantinas turi būti dar labiau griežtinamas siaučiant COVID-19 trečiajai bangai.
Protestuotojai, tarp kurių tik nedaugelis dėvėjo kaukes, žygiavo iš Štutgarto centro į pagrindinę aikštę miesto šiaurės rytinėje dalyje, nešdami transparantus su šūkiu „Baikite COVID diktatūrą“.
Vyriausybė atsisakė planų įvesti griežtą karantiną per Velykas, bet kanclerė Angela Merkel ragino žmones per Velykas apriboti socialinius kontaktus.
Kitapus Atlanto vandenyno naujų suvaržymų prieš Velykas buvo įvesta dviejose daugiausiai gyventojų turinčiose Kanados provincijose – Ontarijuje ir Kvebeke.
Tuo metu Filipinuose griežtas karantinas, taikomas daugiau kaip 24 mln. gyventojų, buvo pratęstas dar savaitei. Ligoninėms persipildžius, tarnybos buvo priverstos įrengti laiko klinikų palapinėse.
Tačiau Jeruzalės senamiestyje, kur pernai Velykas temdė griežtas uždarymas, buvo žengtas žingsnis įprastos gyvenimo tvarkos link.
Šiemet pagrindinės šventosios vietos buvo atidarytos, Izraeliui sulaukus didelės sėkmės vykdant skiepijimo kampaniją.
„Pernai buvo labai sunku. Mums atrodė, tarsi miestas būtų miręs, – sakė palestinietė krikščionė Lina Sleibi, dainuojanti chore per pamaldas netoliese esančiame Vakarų Kranto mieste Betliejuje.
Dabar „vėl jautiesi gyvas“, pridūrė ji.
„Užbaigti darbą“
Pandemija pasaulyje pareikalavo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių gyvybių.
Tačiau Jungtinės Valstijos, smarkiausiai šios sveikatos krizės paveikta šalis, tapo pirmąja valstybe, kurioje mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 100 mln. žmonių – apie 40 proc. suaugusių gyventojų.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, kad iki gegužės 1 dienos galimybė pasiskiepyti atsivers visiems suaugusiems amerikiečiams.
Tačiau kai kuriose šalies dalyse sergamumas COVID-19 toliau didėja, tad J.Bidenas ragino amerikiečius toliau dėvėti kaukes ir laikytis kitų atsargumo priemonių.
„Turime užbaigti šį darbą“, – kalbėjo jis.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) atnaujino savo rekomendacijas – dabar nurodoma, kad visiškai paskiepyti žmonės gali keliauti nesikarantinuodami, bet turėtų toliau dėvėti kaukes.
Tuo metu daugumoje Europos šalių skiepijimo kampanijos vis dar stringa dėl tiekimo problemų ir abejonių, ar bendrovės „AstraZeneca“ vakcina yra saugi.
Nyderlandai penktadienį tapo naujausia Europos valstybe, sustabdžiusia jaunesnių kaip 60 metų žmonių skiepijimą „AstraZeneca“, gavus naujų pranešimų apie atvejus, kai šiuo preparatu paskiepytiems žmonėms susidarė kraujo krešulių.
Jungtinė Karalystė ir britų bei švedų bendrovė tvirtino, kad šie skiepai yra saugūs. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos vaistų agentūra (EVA) taip pat tvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda vis dar atsveria jos vartojimo riziką.
Šeštadienį JK farmacijos priežiūros tarnyba nurodė, kad Britanijoje kraujo krešulių susidarė iš viso 30 žmonių, paskiepytų „AstraZeneca“ preparatu. Septyni iš šių žmonių mirė.
Šie 30 trombozės atvejų buvo nustatyti šalyje „AstraZeneca“ vakcina paskiepijus iš viso 18,1 mln. žmonių.
Rytų Anglijos universiteto medicinos mikrobiologas Paulas Hunteris sakė naujienų agentūrai AFP iš pradžių manęs, kad ryšys tarp skiepijimo ir kraujo krešulių susidarymo yra veikiau „atsitiktinis sutapimas“.
Tačiau tokių atvejų daugėjant įvairiose šalyse „įrodymų svoris dabar lenkia [prie išvados], kad Oksfordo [universiteto] ir „AstraZeneca“ vakcina iš tiesų yra šių nepalankių atvejų priežastis“, nurodė jis.
Tuo metu Vakarų Afrikos valstybė Bisau Gvinėja šeštadienį pradėjo skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina kampaniją.
