Didžiulį gaisrą, kuris šeštadienį kilo ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, sukėlė automobilyje padėta bomba, skelbė Rusija.
„Šiandien 6 val. 7 min. (ir Lietuvos laiku) automobilių eismui skirtoje Krymo tilto dalyje... sprogus automobilyje padėtai bombai užsidegė septynios naftos cisternos, geležinkeliu gabentos į Krymą“, – paskelbė komitetas.
-
V.Putinas sprogimus ant Krymo tilto pavadino teroro aktu ir apkaltino Ukrainą
-
Sprogusio vilkiko savininkas: neturiu nieko bendra su tuo, kas įvyko ant Krymo tilto
-
Britų žvalgyba įvertino, kokias pasekmes turės sprogimas ant Krymo tilto
-
Rusijos opozicijos aktyvistas pateikė dvi versijas, kas galėjo surengti Krymo tilto sprogdinimą
Tiltas, kuris buvo pastatytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu ir atidarytas 2018 metais, yra svarbi transporto jungtis, ja taip pat gabenama karinė įranga Ukrainoje kovojantiems rusų kariams, vežami patys kariai.
Kas atsakingas už sprogimus – nežinoma. Tačiau V.Putinas dėl to apkaltino Ukrainą ir paskelbė, kad ši ataka – teroras, kurį surengė Kyjivo specialiosios pajėgos.
Kremliui šio tilto statybos atsiėjo 228 mlrd. rublių.
Nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“ paskelbė publikaciją, kurioje pristatė, kas yra žinoma apie Krymo tilto apsaugą, kuriai kiekvienais metais iš Rusijos biudžeto išleidžiami šimtai milijonų rublių.
Antžeminė tilto apsauga
Prieš sprogimą spalio 8 d. įvažiavimus į Krymo tiltą iš abiejų pusių saugojo specialūs Nacionalinės gvardijos būriai. Kariškiai turėjo tikrinti, ar į perėją įvažiuojantys automobiliai neturi sprogmenų ir nelegalių prekių, įskaitant narkotikus. „Meduza“ rašo, kad daroma atrankinė patikra – Nacionalinė gvardija nestabdo visų automobilių iš eilės.
Rusijos susisiekimo ministerijos duomenimis, sunkvežimių ir krovininių automobilių kontrolė turi būti vykdoma naudojant specialias sistemas, kurios peršviečia automobilius ir kėbule esantį krovinį. Portalas cituoja vieną iš sistemos operatorių, kuris teigė, kad per sistemas galėjo net išvysti automobilyje riešutą arba pamatyti, ką vairuotojas pasiėmė su savimi pietums.
Stebėjimo postai įrengti ne tik prie įvažiavimų į tiltą, bet ir ant paties tilto. Juose įrengtos eismo kontrolės kameros, o eismą keturių juostų greitkelyje visą parą stebi specialus štabas. Kelių policija ne kartą tvirtino, kad sustiprins leistino greičio ir kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolę, nes 19 kilometrų ilgio tiltas vairuotojams dažnai atrodė kaip vieta, kur jie gali padidinti transporto priemonių greitį.
Skelbiama, kad avarijos atveju speciali greitojo reagavimo grupė turėtų per kelias minutes atvykti į įvykio vietą, kad likviduotų avarijos padarinius ir išsiaiškintų, kas įvyko. Rusijos gvardijai turėtų padėti specialiosios FSB pasienio kontrolės pajėgos ir kovos su diversijomis sausumoje ir vandenyje skirtos pareigūnų grupės.
Po spalio 8 dienos, kai įvyko sprogimai ant tilto, V.Putinas tilto apsaugą patikėjo FSB. Šiai tarnybai taip pat buvo pavesta saugoti kitus du infrastruktūros objektus: energetinį tiltą iš Rusijos į aneksuotą pusiasalį ir magistralinį dujotiekį iš Krasnodaro krašto į Krymą.
Tilto apsauga vandenyje
Vandenyje pagrindinį ilgiausio Rusijos tilto apsaugos darbą atlieka nedideli mobilūs laivai. Pirmiausia, tai „Grachonok“ tipo antisabotažiniai kateriai, kuriuose, priklausomai nuo modifikacijos, įrengti kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai ir net raketų sistemos „Igla“.
Taip pat pora mažesnių, bet mobilesnių (greitis iki 50 mazgų – per 90 kilometrų per valandą) projekto „Mongoose“ laivų. Juose taip pat įrengti kulkosvaidžiai ir raketos, tačiau jie daugiausia naudojami laivų perėmimui ir jų paieškai vykdyti.
Be to, prireikus vietoje gali būti naudojami desantiniai laivai BK-16 (tos pačios raketos, kulkosvaidžiai ir 19 desantininkų laive), motoriniai kateriai „Afalina“ ir „Sargan“.
Papildomai tiltas apsaugotas nuo taranavimo: priešais tilto atramas pastatyti specialūs cilindro formos betoniniai įtvirtinimai, kurie neleidžia laivams priplaukti arti tilto atramų.
Iš sausumos laivus palaiko pakrantės raketų sistema „Bal“, kurioje įrengtos prieštankinės raketos, kurių veikimo nuotolis siekia iki 260 km. Šalia yra ir modernesnis kompleksas „Bastion“ su sparnuotosiomis raketomis „Onyx“.
Ne mažiau rimtai tiltas saugomas ir po vandeniu. Kad tilto atramos nebūtų užminuotos ar pakirstos, vandenyje nuolat budi Juodosios jūros laivyno kariniai narai ir specialiosios karių grupės. Jie reguliariai tikrina tilto atramas, taip pat kontroliuoja bet kokių objektų judėjimą naudodamiesi „Plavnik“ akvatorijos kontrolės sistema. Dėl sonarinių jutiklių, taip pat termovizorių ir radarų tokia sistema gali aptikti žmogų dviejų kilometrų atstumu, o laivą – trijų kilometrų atstumu.
Jei diversantai gali apeiti narus ir tyliai priartėti prie tilto atramų 300 metrų atstumu, rašo „Meduza“, tuomet turėtų suveikti specialios garsinės gaudyklės (sistema „Amulet-P“). Jos skleidžia garso bangas, kurių žmogaus ausis nepajėgi atlaikyti, o jei objektas priartėja 100 metrų atstumu prie tilto, dažnis sustiprėja, todėl nelieka kitos išeities, kaip tik plaukti į paviršių.
Be narų ir gaudyklių, Krymo tilto apsaugoje esą dalyvauja ir specialiai apmokyti delfinai. Kiek jie veiksmingi, nežinoma. Po Krymo aneksijos okeanariumai, kuriuose Ukrainos kariškiai mokė gyvūnus, perėjo Rusijos kariuomenės žinion. Planuota, kad apmokyti delfinai turėjo ieškoti potencialių grėsmių iki 60 metrų gylyje. Rusijos gynybos ministerija neigė eksperimentus su jūrų žinduoliais, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ministerija į okeanariumą užsakė penkis naujus delfinus.
Kaip tiltas saugomas iš oro
„Meduza“ rašo, kad tilto apsauga ore prasideda nuo specialaus palydovo „Cosmos-K“. Iš orbitos palydovas į valdymo centrą gali perduoti taikinio parametrus ir jo vaizdus. Apie patį palydovą beveik nieko nežinoma, tačiau apie tai, kad jis naudojamas Krymo tiltui saugoti, yra pasakojęs karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Baranecas.
Apačioje, jau žemės atmosferoje, reguliariai patruliuoja Rusijos naikintuvai Su-27 ir priešlaivinės žvalgybos lėktuvai Il-38. Orlaiviai vykdo žvalgybą ir prireikus gali naudoti raketas, bombas, priešlaivines raketas ir minas.
Iš žemės šią grupuotę palaiko visa grupė įvairaus nuotolio priešlėktuvinių sistemų. Pirmiausia tai raketų sistema S-400 „Triumf“ – pažangiausia Rusijos kariuomenėje naudojama priešlėktuvinė sistema – du šio tipo sistemų pulkai buvo skirti tilto apsaugai. Be to, tiltą taip pat saugo priešlėktuvinė patranka „Pantsir-S1“.
„Meduza“ publikacijoje pažymi, kad atskirai verta išskirti radiolokacines sistemas, padedančias visai tiltą saugančiai įrangai nusitaikyti į taikinius. Tai Podsolnucho radiolokacinė stotis Kryme, galinti aptikti taikinius 450 kilometrų atstumu, ir Voronežo stotis, aprėpianti šešių tūkstančių kilometrų atstumą.
Kiek kainuoja tilto apsauga?
Kovinių lėktuvų išskridimų ir karinių laivų priežiūros išlaidas sunku apskaičiuoti, nes nežinomas nei skrydžių tvarkaraštis, nei apsaugos pamainų sudėtis. Tačiau galima apskaičiuoti, kiek už tilto apsaugą atsakingos Rusijos transporto ministerijos departamentas išleido antžeminei apsaugai ir specialioms stebėjimo sistemoms.
BBC skaičiavimais, 2022 m. tilto apsauga Rusijos biudžetui kainavo 700 mln. rublių. Dar 618 mln. kainavo įvairios techninės apsaugos sistemos.
Maždaug tiek pat kainavo tilto geležinkelio dalies apsauga. Federalinės valstybinės unitarinės įmonės „Rusijos Federacijos geležinkelių transporto žinybinė apsauga“ filialas praėjusių metų pabaigoje pagal sutartį gavo 937 mln. rublių. Kaip pažymi BBC, prasidėjus „specialiajai karinei operacijai“, geležinkelio tilto žinybinei apsaugai papildomai buvo skirta dar 70 mln. rublių saugumo sistemų priežiūrai.
Draudikų vertinimu, tilto atstatymo po spalio 8 dieną įvykusio sunkvežimio sprogimo kaštai siekia pusę milijardo rublių.
