30 proc. nejaučia simptomų
Iš pažiūros sveiki žmonės, patys to nežinodami, platina koronavirusą, nes turi jį savo organizme. Kaip rašo gazeta.pl, tokių asmenų viršutiniuose kvėpavimo takuose surandama panašus kiekis viruso, kaip ir pas tuos, kurie serga ir jaučia šios ligos simptomus. Pietų Korėjos mokslininkai tvirtina nustatę, kad apie 30 proc. visų užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų.
„Kadangi jie nežino, jog nešioja savyje virusą, gali tapti nežinomu šaltiniu, toliau platinančiu infekciją. Tai vienas labiausiai neraminančių dalykų COVID-19 pandemijos metu“, – rašo portalas.
Kadangi jie nežino, jog nešioja savyje virusą, gali tapti nežinomu šaltiniu, toliau platinančiu infekciją. Tai vienas labiausiai neraminančių dalykų COVID-19 pandemijos metu.
Naujausi tyrimai, apie kuriuos rašo žurnalas „JAMA Internet Medicine“, rodo, kad simptomų nejaučiantys asmenys turi labai panašų viruso kiekį nosyje, gerklėje ir plaučiuose, kaip ir tie, kurie jaučia simptomus. Tai išaiškinta tik dabar, nes staiga smogus COVID-19 mokslininkai buvo sutelkę į sunkiai sergančius žmones, tuos, kuriuos reikėjo guldyti į ligonines. O besimptomiai atvejai ilgai išvengė ekspertų dėmesio ir juos imtasi atidžiau tyrinėti tik po to, kai tyrimai parodė didelį jų kiekį.
Mažiau kosėja, bet turi daugiau kontaktų
Pietų Korėjos mokslininkai išnagrinėjo duomenis 193 asmenų, kurie nejautė jokių COVID-19 simptomų, ir palygino su 110 pacientų, jautusių simptomus, duomenimis. Paaiškėjo, kad esant besimptomiui atvejui mėginiuose iš nosies ir gerklės buvo panašus kiekis genetinės koronaviruso medžiagos, kaip ir pas vidutinio sunkumo simptomus jaučiančius ligonius (sunkiai sergantys tyrime nedalyvavo).
Be to, ir pas vienus, ir pas kitus koronavirusas viršutiniuose kvėpavimo takuose išsilaikė panašų laiką, nors tyrėjai vis dėlto tvirtina, kad simptomų nejautę užsikrėtusieji nuo viruso išsivaduodavo šiek tiek greičiau – per vidutiniškai 17 dienų, kai simptomus jautę žmonės pasveikdavo per maždaug 19,5 dienos.
Tačiau klausimų dėl to, kaip plinta virusas, yra ne vienas. Tarkim, ar vienodas viruso kiekis gerklėje ir nosyje reiškia, kad šie asmenys taip pat efektyviai ligą platina? Ar besimptomiai užsikrėtusieji yra tokie pat pavojingi, kaip ir tie su simptomais?
Simptomų nejaučiantys žmonės mažiau kosėja ir čiaudi, todėl, tikėtina, mažiau platina virusą. Kita vertus, simptomus jaučiantys žmonės gulasi į lovą ir turi mažai kontaktų su kitais.
Teoriškai – taip, sako tyrėjai, tačiau praktiškai simptomų nejaučiantys žmonės mažiau kosėja ir čiaudi, todėl, tikėtina, mažiau platina virusą. Kaip BBC sakė Redingo universiteto ląstelių mikrobiologas dr. Simonas Clarke'as, panašus viruso kiekis nereiškia, kad virusas vienodai platinamas.
Jam antrina ir Bato universiteto mokslininkas dr. Andrew Prestonas, tikindamas, kad užsikrėtimo rizika nuo simptomus jaučiančio ir besimptomio asmens yra greičiausia nevienoda. Bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių – tarkim, kaip giliai ir greitai kvėpavo užsikrėtęs žmogus, kaip arti jo stovėjo kitas asmuo, ar ilgai jie bendravo uždaroje, blogai vėdinamoje patalpoje.
Kita vertus, sako mokslininkai, simptomus jaučiantys žmonės gulasi į lovą ir turi mažai kontaktų su kitais, kai tuo metu gerai besijaučiantis viruso nešiotojas to nežinodamas platina liga toliau.
„Super platintojai“
Dar vienas dalykas, kuris kelia nerimą mokslininkams, yra šio viruso plitimo mechanizmas. Pasirodo, jeigu užsikrėtėte nuo šalia buvusio žmogaus šiuo virusu, tikėtina, tiesiog atsidūrėte netinkamu metu netinkamoje vietoje. Tyrimai rodo, kad tarp mūsų yra vadinamieji „super platintojai“, kitaip tariant – itin plačiai virusą sėjantys žmonės, kurie gali užkrėsti daug kitų asmenų.
Nustačius, kas skatina koronaviruso plitimą, bus rastas raktas, kaip virusą sulaikyti ir nutraukti pandemiją
Klausimas dėl koronaviruso plitimo mechanizmo vertas milijono dolerių, „New York Times“ sakė Kalifornijos universiteto mokslininkė Ayesha Mahmud, tirianti užkrečiamųjų ligų plitimo dinamiką. Jos teigimu, ši epidemija itin stipriai palietė tokias vietas kaip duomenų centrai, mėsos perdirbimo įmonės, diskotekos ir klubai, vestuvės ir t.t. – vietas, kuriose žmonės buvo arti vienų kitų, o pačios patalpos uždarytos ir silpnai vėdinamos.
Tinkamoje aplinkoje, kaip teigia mokslininkai remdamiesi matematiniais modeliais, koronavirusas gali itin plačiai sklisti ir vienas užsikrėtęs asmuo jį perduos keliasdešimčiai kitų. Ekspertai sako, kad nuo 10 iki 20 proc. koronaviruso atvejų gali tapti šaltiniu 80-čiai proc. infekcijos paplitimo. Kitos užkrečiamosios kvėpavimo takų ligos, kaip gripas, elgiasi labiau nuspėjamai.
Būtent nustačius, kas skatina koronaviruso plitimą, bus rastas raktas, kaip virusą sulaikyti ir nutraukti pandemiją, teigia A.Mahmud.
„Infekcijos taškas“
Mokslininkų grupė iš Sietlo vėžio tyrimų centro daro išvadą, kad virusas itin aktyviai plinta, rašo gazeta.pl, kai užsikrėtęs asmuo yra vadinamajame „infekcijos taške“ – tokiame momente, kai išskiria daugiausia koronaviruso, ir atsiduria aplinkoje, kur sutinka virusui imlius žmones.
Mokslininkai mėgina įrodyti, kad rizikingiausias momentas yra maždaug viena-dvi dienos praėjus savaitei nuo užsikrėtimo. Vėliau tam tikra rizika užkrėsti kitus irgi egzistuoja, bet ji kur kas mažesnė. „Kuo ilgiau žmogus serga, tuo mažiau tikėtina, kad jis užkrečia kitus“, – teigia tyrėjai.
Mokslininkai mėgina įrodyti, kad rizikingiausias momentas yra maždaug viena-dvi dienos praėjus savaitei nuo užsikrėtimo.
Tačiau kaip atrasti žmogų būtent šiuo momentu? Tai labai sunku, nes koronavirusas itin nenuspėjamas. Anot ekspertų, kai kuriais atvejais liga ilgai nepasireiškia, tad žmogus susega vėliau, nei jo užkrėsti kiti asmenys – besimptomiai užsikrėtusieji platina virusą to net nejausdami.
Manoma, kad virusas plinta ganėtinai plačiai, todėl užsikrėsti gali ir atokiau buvę žmonės, tad tam tikra prasme išvengti koronaviruso galima vengiant didelių susibūrimų ir buvimo sausakimšose patalpose ar kelionėse. O štai norint apsaugoti kitus primenamos kaukės ir atstumo laikymasis – tai efektyvu ir kitų priemonių bent kol kas nėra.
