Pasaulio žiniasklaida visai neseniai plačiai aprašė įvykį, kai milžiniškas pitonas užpuolė vienoje Indonezijos palmių plantacijų dirbusį Robertą Nababaną. Iki šiol nežinia, ar mopedu važiavęs vyras tik pabandė gyvatę patraukti nuo kelio, ar mėgino ją sugauti, tačiau įvykis baigėsi liūdnai. Vyras buvo užpultas ir sunkiai sužalotas.
Vyras išgyveno, yra gydomas ligoninėje, tačiau šis įvykis vis tiek patraukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį.
Ne visiems akistata su pitonais baigėsi laimingai. Štai Indonezijos Salubiro kaime, rytinėje Sulavesio saloje, palmių laukuose dirbęs ir dingęs ūkininkas buvo rastas pitono pilve.
Tačiau šie užpuolimai nėra tik vargšų žmonių pralaimėjimas prieš galingus ir agresyvius padarus. Tokių neįprastų, bet dažnėjančių atakų priežastis gali būti daiktas, gulintis jūsų mėgstamiausio prekybos centro lentynoje, jei tik jo sudėtyje yra palmių aliejaus.
Būtent augantis šio produkto poreikis skatina Indonezijos ir Malaizijos verslininkus plėsti palmių plantacijas nepaisant, kad dėl to teks sumažinti atogrąžų miškų plotus.
O tai jau tampa rimta problema, nes skaičiuojama, kad miškų kirtimai Indonezijoje nuo 2012 m. ėmė smarkiai augti ir jau viršija kirtimus Brazilijoje.
„Didžioji dalis palmių aliejaus pagaminama būdais, kurie neatsiejami nuo atogrąžų miškų naikinimo. O tai kelia grėsmę ne tik dėl klimato kaitos pokyčių, bet ir dėl išlikimo sąlygų gyvūnams“, – skelbia JAV veikianti Susirūpinusių mokslininkų sąjunga.
Miškų kirtimo įtaka klimato kaitai yra nuosekliai stebima, tačiau reiškinio padariniai gyvūnų populiacijai ir jų elgesio pokyčiams gali būti menkiau pastebima, teigia mokslininkas Dougas Boucheris.
Pasak jo, Indonezijos gyventojams susidūrimai su gyvatėmis ilgainiui gali tapti kasdieniu reiškiniu.
„Gyvatės nemedžioja žmonių. Daugeliu atveju, tai mes savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai prašomės būti jų sumedžiojami“, – teigia mokslininkas.
Ir tai susiję ne tik su miškų kirtimu. Palmių plantacijos yra ideali vieta smulkiems gyvūnams įsikurti, todėl pitonai neretai į ūkius užsuka ieškodami maisto.
„Žmonių jie nemedžioja, žmonės tiesiog pasipainioja jų kelyje“, – tikina D.Boucheris.
Dažniausiai per tokius susidūrimus nukenčia žmonės. Tačiau gyvatėms jie irgi gali baigtis liūdnai.
Pavyzdžiui, pitonas, rugsėjį užpuolęs motociklininką, neišgyveno.
Nukentėjusį vyrą išvežus į ligoninę, kaimiečiai sučiupo pitoną, ir pakabino jį tarp dviejų medžių. Gyvatė tapo ne tik populiaria vieta vietiniams fotografuotis, bet netrukus buvo supjaustyta gabalėliais, iškepta ir suvalgyta.
