Sprogimas sulygino su žeme beveik visą uostą, labai svarbų į Libaną importuojamiems grūdams ir kitoms prekėms, tad Beirutui gresia itin rimtos problemos – pasaulis jau žada pagalbą.
Tiesa, kol kas reikia atsigauti po pirminio šoko ir suskaičiuoti aukas, jei tai, žinoma, įmanoma. Kol kas skelbiama, kad per incidentą žuvo apie 100 žmonių, o dar daugiau nei 4 tūkst. buvo sužeisti, bet po griuvėsiais greičiausiai palaidota dar daugybė kūnų.
Baisiau nei per pilietinį karą
Geologai praneša, kad sprogimo Beirute galia prilygo 3,3 balo stiprumo žemės drebėjimui. Virpesius žmonės jautė net Kipre už 200 km.
Vis dėlto tai, ką patyrė patys Beiruto gyventojai, buvo kur kas arčiau ir baisiau. Gatves nuklojo langų stiklo šukės, susmaigsčiusios ir galybę automobilių. Sprogimo jėga plėšė medžius, ant asfalto formavosi kraujo balos.
Tokios žalos, kokią matau dabar, nebuvo net per pilietinį karą, kai artilerijos pabūklai taikėsi į Beiruto centrą ištisas savaites.
Kraujo pėdsakai vedė į automobilius ir motociklus, kuriais sveikieji skubiai gabeno sužeistuosius į ligonines ar klinikas. Pastarosios per sprogimą irgi buvo smarkiai apgriautos, tad su srautu susitvarkė labai sunkiai.
Daugelis pastatų greičiausiai buvo išklibinti ir dabar yra nesaugūs – ne veltui Beiruto miesto administracija jau paragino tuos žmones, kurie gali, kuo greičiau išvykti.
„Tokios žalos, kokią matau dabar, nebuvo net per pilietinį karą, kai artilerijos pabūklai taikėsi į Beiruto centrą ištisas savaites“, – rašė Libano sostinėje antradienio vakarą pasivaikščiojęs čia dirbantis žurnalistas Martinas Chulovas.
Po sugriautas gatves vyras vaikštinėjo greta šokiruotų vietos žmonių: „Niekas niekur neskubėjo, niekas nėjo kur nors konkrečiai. Šiukšlių ant žemės tiek, kad pėsčiomis pro jas praeiti ne lengviau, nei pravažiuoti mašina.“
Abejoja oficialia versija
Kad supurtytum Beirutą, kuris per savo istoriją buvo ir griautas, ir sprogdintas, bet visada atsitiesdavo, reikia daug. Bet net šiam prie tragedijų pratusiam miestui antradienio sprogimas buvo šis tas naujo.
Dėl chroniškos ekonominės krizės Libanas ir taip buvo įsitempęs, o visa niokojantis sprogimas dar labiau padidino įtampą.
„Mes prakeikti, – gatvėje pareiškė vienas vyras, iš kurio riešo lašėjo kraujas. – Net jei tai buvo nelaimingas atsitikimas, mes negalėjome jo sau leisti.“
Paskutinį kartą toks galingas sprogimas Libaną buvo supurtęs 2005 metų vasarį, kai prie pakrantės viešbučio buvo susprogdintas buvęs šalies ministras pirmininkas Rafikas Hariri. Po daugiau nei 15 metų, penktadienį, Hagoje laukiama jo žudikų teismo atomazgos, tad netrūko įtarimų, kad incidentas susijęs su byla.
„Čia niekas nevyksta be priežasties, – konstatavo šiukšles aplink turtuolių namus šlavęs Sobhi Shattaras. – Gali būti, kad šiuo sprogimu buvo visiems pasiųsta žinutė – atsitraukite.“
Teoriją, kas įvyko, turėjo kiekvienas. Tiesa, Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi jau pareiškė, kad uoste sprogo daugiau nei 2,7 tūkst. tonų amonio nitrato, kuris sandėlyje buvo saugomas nuo 2014-ųjų.
Regis, šalia buvo virinamos durys – kad į sandėlį nepatektų vagys. Nepriklausomi ekspertai patvirtina tokia versiją, bet spekuliacijų pačiame Beirute ir toliau netrūksta.
„Ar ten buvo laikomi ginklai? – klausė vienas vyras, karštligiškai bandydamas prisiskambinti draugams. – Ar mums smogė Izraelis? Nugriaudėjo mažesnis sprogimas, o tada – didesnis. Kas sukėlė pirmąjį?“
Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi jau pareiškė, kad uoste sprogo daugiau nei 2,7 tūkst. tonų amonio nitrato, kuris sandėlyje buvo saugomas nuo 2014-ųjų.
Kitas vyras pareiškė: „Per visą Libano istoriją nėra buvę nieko panašaus. Tarytum būtų įvykęs branduolinis sprogimas – panašu, kad reiktų kalbėti apie karinius sprogmenis. Ar kada nors mums pasakys tiesą? Abejoju.“
Krizė lipa ant krizės
Libanas ir taip buvo parklupęs ant kelių – šalį jau daug dešimtmečių kamuoja sunkios krizės. Buvo 15 metų užtrukęs pilietinis karas, valstybėje aktyviai veikia grupuotė „Hezbollah“, libaniečius nuolat paliečia regioniniai konfliktai.
Šis kartas – ne išimtis. Libane kunkuliuoja koronaviruso protrūkis – infekcijų užfiksuota per 5 tūkst., o 65 žmonės mirė, be to, žmonių pinigines degina žymus ekonominis nuosmukis.
Nors užsikrėtusiųjų COVID-19 nėra labai daug, infekcijų pastaruoju metu pradėjo daugėti, o jos pasiekė daugiau šalies miestų. Medikai įspėja, kad ir taip trapi sveikatos apsaugos sistema gali neatlaikyti.
Vietos žmonės taip pat nuo praėjusių metų aktyviai renkasi į protestus – prieš vyriausybės įvestas taupymo priemones ir korupciją. Jie piktinasi, kad jau daug metų nesaugu gerti vandenį iš čiaupo ir kad kone kasdien vis dingsta elektra.
Ekonomika savo ruožtu sustojo – algos mažėja, bedarbių gretos tankėja. Tūkstančiai libaniečių nusprendė emigruoti, kiti skursta ir protestuoja. Valstybės skola siekia 92 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro beveik 170 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Po sprogimo Beiruto uostas buvo sunaikintas, o tai reiškia, kad Libano padėtis itin kebli, nes būtent per uostą į šalį importuojama didžioji dalis maisto produktų ir grūdų.
Yra ir sausumos keliai, bet viena Libano kaimynė – karo išsekinta ir dar labiau skurstanti Sirija, o kita – Izraelis, su kuriuo Libanas bent technine prasme vis dar kariauja.
