Teisingumo ministras Charles'is Alphonse'as Wrightas (Šarlis Alfonsas Raitas) apie tai pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai sostinės Konakrio Kalumo rajone prasidėjo įnirtingas šaudymas.
Tarp kitų pabėgusių asmenų buvo Claude'as Pivi (Klodas Pivi) ir Blaise'as Goumou (Blezas Gumu), sakė Ch. A. Wrightas.
„Mes juos surasime. Ir atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – vietos radijui „Fim FM“ sakė ministras.
M. Dadisas Camara, kuris į valdžią atėjo per 2008 metų perversmą, buvo sulaikytas dėl žudynių stadione per trumpą savo valdymo laikotarpį. Išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, jis daug metų gyveno tremtyje, o 2021-ųjų pabaigoje grįžo į tėvynę.
Naujienų agentūrai AFP liudininkai pasakojo, kad Gvinėjos sostinės Konakrio centre šeštadienį buvo smarkiai šaudoma, o saugumo pajėgos užblokavo rajoną.
Politiniame ir administraciniame pajūrio miesto centre „Kalume šaudoma ir iš automatinių, ir iš kovinių ginklų“, sakė liudininkas iš šio rajono, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Miesto centras nuo aušros yra uždarytas, negalime nei įeiti, nei išeiti“, – paantrino vienos parduotuvės savininkas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Norėjau nuvykti į uosto rajoną, kuriame dirbu, bet man neleido išvažiuoti iš Kalumo, kur dislokuotos šarvuotos mašinos“, – sakė jis.
Gvinėja yra viena iš kelių Afrikos šalių, kuriose nuo 2020 metų įvykdyti perversmai.
Gvinėjos chuntos lyderis pulkininkas Mamady Doumbouya (Mamadis Dumbuja) į valdžią atėjo per 2021-ųjų rugsėjį surengtą perversmą po 11 metų trukusio civilinio valdymo.
M. Dadisas Camara yra vienas iš daugiau nei dešimties įtariamųjų, kuriems pateikti kaltinimai dėl 2009 metų žudynių, kai Gvinėjos saugumo pajėgos šaudė į taikius demonstrantus, protestavusius prieš jo ketinimą kandidatuoti į prezidentus po to, kai jis užgrobė valdžią. Žmogaus teisių grupės teigia, kad buvo nužudyti mažiausiai 157 žmonės.
Daugelį metų Gvinėjos vyriausybė stengėsi užkirsti kelią M. Dadiso Camaros grįžimui iš tremties Burkina Fase, baimindamasi, kad tai gali pakurstyti politinį nestabilumą. Tačiau 2021-aisiais įvykus dar vienam perversmui, Gvinėjoje valdžią perėmė karinė chunta, kuri buvo palankesnė jo sugrįžimui.
