„Tai stiprus signalas Ukrainai, rodantis, kad mes nepasiduodame“, kai tarptautinis dėmesys sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą, televizijos kanalui ARD sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).
Ukraina nuolat reikalauja didesnės karinės pagalbos iš savo sąjungininkių Vakaruose, tačiau šiais metais pradėjusi kontrpuolimą prieš įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pozicijas, padarė tik nedidelę pažangą.
Padidintos lėšos yra atsakas į šių metų patirtį, „parodžiusią, kad suplanuotos sumos buvo greitai išnaudotos“, sakė B. Pistorius.
Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicinė vyriausybė pasiekė susitarimą padvigubinti pradinį pagalbos paketą, kurį daugiausia sudaro karinė įranga, ir šį sprendimą per balsavimą turėtų oficialiai patvirtinti įstatymų leidėjai.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų, suteikusi 22 mlrd. eurų vertės humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos.
Tačiau ji priešinosi ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, kurių prašė Kyjivas, tiekimui, baimindamasi, kad jos bus panaudotos Rusijos teritorijai atakuoti.
