Ministro laikrodis išdavikas: kada priimti sprendimai dėl Donecko ir Luhansko?

Akyli aktualijų stebėtojai padėjo išsiaiškinti, kad pirmadienį internetu transliuotas Rusijos Saugumo tarybos posėdis iš tiesų buvo įrašytas keliomis valandomis anksčiau. Žiūrovai esą tiesiogiai klausė diskusijų dėl separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybės, nors viskas jau buvo aptarta. Apgaulę atskleidė vieno ministro laikrodis ir dingęs generalinis prokuroras.
Sergejus Šoigu
Sergejus Šoigu / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

Rodė Berlyno laiką?

Pirmadienio vakarą viešąją erdvę sudrebino žinia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ką tik pasirašė įsakus, kuriais pripažinta apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybė.

Tą patį vakarą prezidentas pasakė kone valandos trukmės kalbą, buvo parodyti kadrai, kaip jis pasirašo pripažinimo dokumentus su abiejų separatistinių darinių vadovais Denisu Pušilinu ir Leonidu Pasečniku.

Prašymus dėl nepriklausomybės pripažinimo skubiai – kiek anksčiau pirmadienį – apsvarstė ir jiems pritarė Saugumo tarybos nariai (vyriausybės, parlamento ir įvairių struktūrų vadovai, kai kurie ministrai).

VIDEO: V.Putinas: atsakomybė už tolesnį kraujo liejimą guls vien ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės

Neeilinis šios struktūros posėdis, kuriam pirmininkavo pats šalies vadovas, internetu ir žiniasklaidos kanalais buvo transliuojamas tiesiogiai.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Kai kurie transliuotojai pažymėjo, kad posėdis rodomas tiesiogiai
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Kai kurie transliuotojai pažymėjo, kad posėdis rodomas tiesiogiai

Bent jau taip turėjo galvoti žiūrovai, kai kurie kanalai net buvo parašę: „Tiesioginė transliacija“. Kad jis vyks, buvo paskelbta pirmadienį apie 11 val.

Pradėdamas posėdį, V.Putinas paskelbė gavęs Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vadovų prašymus pripažinti jų suverenitetą.

Netrukus prie mikrofono pristatyti situaciją separatistiniuose dariniuose atėjo gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jis ir sukėlė pirmas abejones, kad posėdis nebuvo transliuojamas tiesiogiai.

Išdaviku tapo laikrodis, vis išlendantis iš po švarko rankovės ministrui judinant ranką.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Sergejaus Šoigu laikrodis akivaizdžiai rodė ne vakaro laiką
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Sergejaus Šoigu laikrodis akivaizdžiai rodė ne vakaro laiką

Pareigūnui pradėjus kalbėti, akylesni žiūrovai pastebėjo, kad dideliame ciferblate rodyklės rodo maždaug 12.47 – keturiomis valandomis anksčiau nei vyko „tiesioginė“ transliacija.

Į tai dėmesį atkreipė TV kanalas „Dožd“.

Dar jai nesibaigus, Rusijos interneto žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose pasipylė komentarai, kad tai gali būti apgaulė – iškart imta svarstyti, kad rodomas anksčiau įrašytas vaizdas.

„Arba Saugumo tarybos posėdis įvyko gerokai iki LNR ir DNR (taip trumpinami separatistinių darinių pavadinimai – red. past.) vadovų kreipimosi, arba Šoigu gyvena Berlyno laiku“, – ironizavo vienas „Twitter“ vartotojas.

Savo abejones internautai grindė tuo, kad S.Šoigu laikrodis transliacijos metu rodė ir kitą laiką, tad akivaizdžiai nebuvo sustojęs.

Prokuroras buvo ištrintas

Buvo ir daugiau detalių, iš kurių Rusijos žiniasklaida spėjo, kad buvo transliuojamas įrašas. Pavyzdžiui, galima suprasti, kad po premjero Michailo Mišustino informaciją pateikė generalinis prokuroras Igoris Krasnovas. Pareigūno prie mikrofonų taip ir neparodė, į transliaciją pateko tik kadras, kuriame jis matyti einantis prie savo kėdės.

Į šią detalę dėmesį atkreipė Latvijoje įsikūręs interneto laikraštis rusų ir anglų kalbomis „Meduza“. Tuo metu tribūnos link ėjo Vidaus žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas.

„Meduzai“ įtarimų sukėlė ir Federacijos Tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko kalba. Vienas kadras esą atrodo lyg sumontuotas.

Jos frazėje „todėl Rusija ir palaikė laisvą Sevastopolio pasirinkimą“ pastarieji du žodžiai esą gali būti „suklijuoti“.

Po pirmojo esą girdėti balsė, panaši į „u“, nors antrasis prasideda „s“ (rusiškai sakoma „pasirinkimas Sevastopolio“). Girdėti ir neįprastas intonacijos pasikeitimas, V.Putiną ekrane itin staigiai pakeičia V.Matvijenko.

Ukrainos žurnalistą Jurijų Lariną nustebino dar viena detalė. „Ar gali būti taip, kad transliacija esą tiesioginė, bet „YouTube“ fone rodoma, kiek ji dar truks?“ – savo paskyroje „Facebook“ retoriškai pasvarstė jis.

„Šoigu susimovė, o Putinas gudrus, laikrodį ant stalo padėjo ciferblatą atsukęs į save“, – pastebėjo vienas „Twitter“ vartotojas.

Posėdžiavo per pietus

Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pirmadienį neatsakęs į klausimus dėl transliacijos, antradienį pripažino, kad tai buvo įrašas.

Anot jo, transliacija nebuvo tiesioginė (dėl to ir nebuvo specialaus ženklo, jį pridėjo tik kai kurie transliuotojai). Posėdis esą vyko per pietus, o jo įrašas parodytas vakarop.

Sprendimą nerodyti generalinio prokuroro I.Krasnovo kalbos atstovas spaudai pavadino „vidaus klausimu“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas išdėstė ir pirmadienio įvykių chronologiją. Jo žodžiais, iš pradžių įvyko Saugumo tarybos posėdis, tuomet prezidentas esą dirbo su dokumento tekstu, o galiausiai buvo įrašytas kreipimasis į Rusijos gyventojus.

Taip pat skaitykite: Saugumo Tarybos posėdį ir įrašė iš anksto, ir suredagavo – S.Naryškino pažeminimo neiškirpo

„Kol buvo rodoma transliacija, vyko pasirašymas, – portalas gazeta.ru citavo atstovo spaudai žodžius. – Jos pabaigoje jau turėti ir kadrai su parašų padėjimu, tad buvo parodyti. Jie buvo įrašyti jau gerokai į vakarą.“

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų