Kaip skelbia Belta.by, pareigūnai Minske esą tikrina informaciją apie galimą V.Adamkaus dalyvavimą baudžiamosiose akcijose prieš baltarusius karo metu.
Jis – liudininkas, nes esama informacijos, kad jis buvo „Minsko skerdiko“ patikėtinis, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros valdybos vyriausiasis prokuroras Eduardas Skuratas.
Jis turėjo omenyje Antaną Impulevičių, kurio vadovaujamas nacių SS pavaldus pagalbinės policijos batalionas per karą vykdė baudžiamąsias operacijas Baltarusijos teritorijoje.
„Prašome apklausti jį buvimo vietoje“, – nurodė E.Skuratas.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė nurodė, kad bendro pobūdžio prašymas iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriame prašoma bendradarbiauti teikiant teisinę pagalbą Baltarusijai tiriant karo metais vykdytą baltarusių tautos genocidą Lietuvoje, yra gautas šių metų gegužės 10 d.
„Jokie detalesni prašymai ar kiti konkretūs duomenys šiame rašte nepateikti. Į šį prašymą bus atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka“, – informavo ji.
Neturi nieko bendro
Savo ruožtu istorikas Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, 15min teigė, kad Baltarusijos prokurorų teiginiai yra netikslūs.
„Su policijos batalionais Adamkus nieko bendro neturi. Jis tarnavo Tėvynės apsaugos rinktinėje, kuri veikė 1944 metais. Adamkus buvo palyginti jaunas ir jokiame batalione netarnavo.
Jei jis kaltinamas dėl batalionų, tai yra visiška nesąmonė. Tėvynės apsaugos rinktinė nedalyvavo jokios formos Holokauste nei Lietuvoje, nei už jos ribų“, – tvirtino A.Bubnys.
Galiausiai ir pats V.Adamkus BNS nesąmone pavadino baltarusių skelbiamus įtarimus: „Aš net nežinau, kad tokios organizacijos iš viso egzistavo, neturiu nuovokos, ką jos darė ir kas tie žmonės. Pirmą kartą girdžiu.“
„Minsko mėsininkas“
Baltarusijos generalinė prokuratūra kreipimąsi grindžia 1992 metų Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.
Pranešime teigiama, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys specialistai tikrina „nacių ir jų pagalbininkų bei banditų veiksmus per Didįjį tėvynės karą ir pokariu Baltarusijos sovietų socialistinės respublikos teritorijoje“.
Baltarusijos teritoriją Vokietija buvo užėmusi nuo 1941 metų birželio iki 1944-ųjų rugpjūčio.
Baltarusijos prokurorų teigimu, naciai „vykdė sistematišką sovietų piliečių naikinimą“.
Pasak šalies žiniasklaidos, pareigūnai nagrinėja, kaip buvo vykdomos baudžiamosios akcijos, deginami kaimai, kuriami getai, koncentracijos ir mirties stovyklos.
Išskiriami lietuviai. Esą 1941–1944 metais „lietuvių kolaborantų savanorių grupės, vadovaujamos Vokietijos Reicho, dalyvavo tikslingame šalies gyventojų naikinime“.
Baltarusijos generalinė prokuratūra tikisi, kad kolegos Lietuvoje turės pakankamai atsakomybės ir supratimo bei įvykdys tarptautinius įsipareigojimus.
Minimi 2-asis (12-asis), 3-asis ir 15-asis lietuvių policijos batalionai, kurie per kelias operacijas nušovė „dešimtis tūkstančių nekaltų žmonių“. 2-ajam (12-ajam) batalionui, veikusiam Minsko ir Bresto regionuose, vadovavo majoras A.Impulevičius, kuris pranešime vadinamas „Minsko mėsininku“.
„1941 metų spalio 27–28 dienomis batalionas nužudė mažiausiai 5 tūkst. kalinių Slucko gete. Per operaciją žmonės buvo išvilkti iš namų ir sunkiai sumušti. Tada priversti visiškai nusirengti, veidu žemyn suguldyti į duobę ir nušauti“, – rašoma pranešime.
Meta šešėlį ant V.Adamkaus
Ateina eilė ir V.Adamkui, kuris esą tarnavo Raudonajai Armijai artėjant prie Lietuvos sienų suburtoje Tėvynės apsaugos rinktinėje. Tyrėjai esą tikrina informaciją, kad V.Adamkus dalyvavo baudžiamosiose akcijose ir žudynėse Baltarusijoje.
Anot pareigūno, 1944 metais V.Adamkus ėjo pareigas, atitinkančias padėjėjo pareigybę. „Šiuo metu turime liudijimų apie 1944 metus. Galbūt bus nustatyta kitų duomenų.“
E.Skuratas pridūrė, kad Baltarusijos tyrėjai tikrina, ar V.Adamkus yra kaip nors susijęs su baudėjų bataliono veikla.
Tiek A.Impulevičius, tiek V.Adamkus (anuomet – Adamkavičius) netrukus pabėgo į Vokietiją, o 1949-aisiais – į JAV.
Amerikiečiai Sovietų Sąjungoje už akių nuteistą A.Impulevičių 1962 metais atsisakė išduoti Maskvai, o V.Adamkus, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į gimtinę, kur 1998 metais buvo išrinktas prezidentu.
Kremliaus valstybinė žiniasklaida jau tada skelbė pasauliui, kad V.Adamkus karo metu kovojo Vokietijos pusėje. Minske, regis, gaivinami šie kaltinimai, kuriuos V.Adamkaus patarėjai anksčiau atremdavo teigdami, kad jis buvo tik paprastas bataliono štabo vertėjas.
„Adamkaus pareigos negalėjo būti aukštos, nes jis buvo labai jaunas. Šiaip ar taip, jis niekaip nėra susijęs su žudynėmis“, – 15min sakė A.Bubnys.
Baltarusijos tyrėjai skelbia turintys 2-ojo (12-ojo) lietuvių policijos bataliono narių sąrašą, taip pat – atskirų narių nuotraukas. Pranešama, kad norima nustatyti, kokį vaidmenį civilių genocide suvaidino bataliono nariai, taip pat – V.Adamkus.
„Baltarusijos generalinė prokuratūra tikisi, kad kolegos Lietuvoje turės pakankamai atsakomybės ir supratimo bei įvykdys tarptautinius įsipareigojimus“, – skelbiama pranešime.
Pakilusi įtampa
Apie tokį prašymą skelbiama Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose jau kuris laikas neslūgstant įtampai. Vilnius aktyviai remia baltarusių opoziciją, smerkia pernai kaimyninėje šalyje padažnėjusias represijas ir ragina Vakarus skelbti sankcijas Minskui.
Kad Baltarusija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „baltarusių genocido“ Antrojo pasaulinio karo metais ir prašys Lietuvos, Lenkijos bei kitų valstybių pagalbos šiame procese, dar balandį pranešė generalinis prokuroras Andrejus Švedas. Tada baudžiamoji byla ir buvo atversta.
„Kreipsimės į Niurnbergą, prašydami suteikti prieigą prie Niurnbergo proceso medžiagos, kad atrinktume liudijimus ir įrodymus, susijusius su Baltarusija, – tada kalbėjo A.Švedas. – Aišku, yra būtinybė pasiųsti prašymą tokioms šalims kaip Lietuva, Lenkija ir kt., kad būtų suteikta pagalba.“