Rusų žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais spėlioja, kad Rusija siekia susiliejimo su Baltarusija.
Suformuotai „supervalstybei“ prireiktų lyderio, taigi, galimai būtų paruoštas naujas įtakingas postas Vladimirui Putinui, kuriam konstitucija draudžia dirbti Rusijos prezidento poste po 2024 metų.
A.Lukašenka, V.Putino kvietimu nuo trečiadienio besilankantis Juodosios jūros kurorte Sočyje, pabrėžė jo šalies nepriklausomybės svarbą.
„Kodėl apskritai kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos suverenitetus? Tai yra tarsi ikona – tai šventa“, – stovėdamas šalia V.Putino per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos vadovas.
„Neturime jokių problemų dėl suvereniteto, šiuo kontekstu netgi to neaptarinėjome“, – sakė A.Lukašenka.
Vis dėlto jis pridūrė, kad abi šalys pasirengusios „iš naujo svarstyti“ savo santykius.
Tuo metu V.Putinas pareiškė, jog „visiškai nepriklausomų valstybių tiesiog neegzistuoja“ ir kad visos valstybės yra „priklausomos viena nuo kitos“.
Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ įkūrimo, pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.
Rusija vis dėlto neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susiliejimo.
Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė; abi valstybės yra sudariusios formalią „sąjungą“, numatančią glaudų bendradarbiavimą prekybos ir gynybos srityse.
Vis dėlto abi šalys daugelį metų nesutaria dėl virtinės klausimų, tokių kaip energijos išteklių kainos ir importo muitai.
Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir rėmė Rytų Ukrainos separatistus.
Kalbos apie Maskvos spaudimą suintensyvėjo Rusijai neseniai pakeitus savo mokesčių naftos sektoriui sistemą. Šis „mokesčių manevras“ iki 2024 metų gali kainuoti Baltarusijai per 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
A.Lukašenka neseniai apkaltino Maskvą bandant šantažu priversti Minską sutikti su glaudesne integracija.
