Kodėl lėktuvo vadas prieš pat Lietuvos sieną ir netoli nuo Vilniaus dar nebuvo pradėjęs leistis, bet vietoj to pasuko dešinėn, nors esą skristi į Minską jam buvo tik rekomenduota?
Kodėl lėktuvas vos 2-2,5 min. iki Lietuvos sienos ėmė keisti skrydžio kryptį ir dar netoli nemažo Lydos miesto?
-
Baltarusijos režimas siekia diskredituoti opozicijos tinklaraštininką R.Protasevičių
-
Graikų analitikas: „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas įpykdė Graikiją
-
S.Sapegos advokatas: Baltarusijoje jai iškeltos dvi baudžiamosios bylos
-
R.Protasevičius Baltarusijos valdininkų spaudos konferencijoje: „Manęs niekas nė pirštu nepalietė“
Šiuos ir dar daugiau klausimų Baltarusijos karinių oro pajėgų vadas Igoris Golubas iškėlė pirmadienį šios šalies Užsienio reikalų ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje, į kurią buvo pakviestas ir pats R.Protasevičius.
Karininkas tvirtino, kad joks naikintuvas nevertė civilinio lėktuvo nei keisti skrydžio krypties, nei leistis. Naikintuvas Mig-29 esą buvo už 55 km, o tokio atstumu orlaivių „perėmimas“ nevyksta.
„Saugumo reikalavimus įvykdėme iki paskutinio kablelio“
Spaudos konferencijoje, kuri sulaukė didžiulio žurnalistų susidomėjimo, dalyvavęs Transporto ir komunikacijos ministerijos Aviacijos departamento direktorius Artiomas Sikorskis aiškino, esą Baltarusija dar tą patį vakarą pirmoji oficialiai kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) su prašymu atlikti tarptautinį tyrimą, „siekiant išvengti aviacijos saugumo politizavimo ir dėl melagienų bangos“, kuri esą iškart apėmė net aviacijos specialistus.
Ministerijos atstovas vis kartojo, kad Baltarusija siekia išsamaus tyrimo ir visapusiško skaidrumo, apgailestavo, esą iš ICAO ir kitų valstybių to nesulaukia, kritikavo Vakarų reakcijas į incidentą ir draudimą Baltarusijos lėktuvams skraidyti į bei virš Europos Sąjungos valstybių. Jis stebėjosi, kad neplanuojamas ICAO pareigūnų vizitas į Minską, tik paprašyta pateikti visą medžiagą.
Pasak A.Sikorskio, tyrimo neįmanoma užbaigti be ankstesnių įgulos vado pokalbių skrydžio metu. Jų nepavyko gauti ir be jų esą neįmanoma atsakyti į kai kuriuos klausimus, kuriuos netrukus pakartojo I.Golubas: kodėl orlaivis iki pat sienos skrido kreiseriniu greičiu ir didžiuliame aukštyje, kodėl buvo nuspręsta leistis Minske.
„Tiksliai supratus, kad mes aviacijos saugumo reikalavimus įvykdėme iki paskutinio kablelio, jokios būtinybės leistis nebuvo, tuo labiau dėl karinės aviacijos grėsmės, iškart pasirodė nauja iškrypusi fantazija – kad nusileidimą nulėmė išgalvota grėsmė“, – aiškino departamento vadovas.
Jo žodžiais, buvo būtina į anonimišką grėsmę (tariamą pranešimą apie esą lėktuve esančią bombą) reaguoti kaip realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, skrydžio saugumui.
Spaudos konferencijos metu nuskambėjo skrydžių vadovo iš Minsko oro uosto pokalbis su kolegomis Vilniaus oro uoste. Jis norėjo susisiekti su „Ryanair“ atstovais ir esą lėktuvo įgulos prašymu paklausti, kaip elgtis gavus informaciją, kad lėktuve yra bomba. Baltarusis aiškino, esą įgula nori pasikonsultuoti, ką daryti, jiems buvo rekomenduota leistis Minske.
Pilotas laukė, kol atskris naikintuvas?
„Ne vieną kartą buvo įrodyta ir parodyta visiems, kurie nori objektyviai susivokti šitoje situacijoje: Baltarusijos Respublikos karinių oro pajėgų naikintuvo „MiG-29“ užsienio civilinio orlaivio perėmimo, nurodymo leistis ir palydėjimo Baltarusijos danguje nebuvo. Kartoju – ne-bu-vo“, – pabrėžė I.Golubas.
Anot jo, politikai ir kiti viešojoje erdvėje neteisingai vartoja terminus „lėktuvo perėmimas“, „nurodymas leistis“, „oro terorizmas“.
Perėmimas vyksta, kai karinis lėktuvas atsiduria tame pačiame oro erdvės taške su kitu orlaiviu ir radijo bangomis šio vadui perduoda griežtą ir privalomą komandą.
Palydėjimo metu skrendama tokiu atstumu, kad lėktuvo vadas negalėtų savarankiškai keisti kurso.
Remdamasis lokatorių užfiksuotais duomenimis, I.Golubas atkūrė gegužės 23-iosios įvykius.
12 val. 30 min. 25 s (Baltarusijos laiku) aviakompanijos „Ryanair“ lėktuvas „Boeing 737“, skrendantis reisu RYR1TZ (Atėnai-Vilnius), kirto pietinę šios šalies sieną. Orlaivis esą skrido 11 800 m aukštyje 828 km/h.
Tuo pačiu metu 700 m aukštyje netoli Minsko skraidė sraigtasparnis, vykdantis užduotį saugant valstybės sieną. Jo greitis esą tesiekė 190 km/h.
12 val. 47 min. 05 s boingas, skrisdamas 11 900 m 788 km/h, ėmė sukti dešinėn. Iki Lietuvos oro erdvės jam esą buvo likusios 2-2,5 minutės skrydžio. Sraigtasparnis tuomet buvo jau kiek arčiau lėktuvo ir Lietuvos sienos, maždaug 1 200 m aukštyje, skrido 208 km/h greičiu.
„Naikintuvo „MiG-29“ šalia nebuvo. Jos („Boeing“ – red. past.) niekas karinėmis priemonėmis neverčia daryti posūkio“, – aiškino I.Golubas.
13 val. 06 min. 45 s žemėlapyje jau matyti naikintuvas. Iš Baranovičių aerodromo jis esą buvo pakilęs 2 minutėmis anksčiau. Nuo „Ryanair“ lėktuvo jį skyrė 130 km.
13 val. 15 min. 45 s boingas planiravo maždaug 300 m aukštyje prieš pat nusileidimą oro uoste „Minskas 2“. Jo greitis buvo 230 km/h. Naikintuvas esą buvo už 55 km. „Arčiau nei per 50 km jis nepriartėjo prie boingo, – teigė baltarusių karininkas. – Patvirtinu – jokio perėmimo ir prievartinio pasisukimo nebuvo.“
Jis aiškino, esą skrisdamas virš Baltarusijos lėktuvo vadas ilgokai tylėjo. Baltarusiją esą stebino ir tai, kad nebuvo jo komentarų nei po nusileidimo Vilniuje, nei vėliau.
„Aš, kaip karinis specialistas, turiu nemažai klausimų vadui“, – pareiškė I.Golubas ir juos išvardijo.
Pirmiausia esą įdomu, kodėl „Boeing 737“ vadas, artėdamas prie zonos, kurioje būtų laukiama leidimo leistis („jei ruošėsi tikrai leistis Vilniuje“, pridėjo karininkas), nežemėjo. Mat, praleidus šį momentą ir paskui leidžiantis staigiau, kiltų grėsmė įgulos ir keleivių sveikatai, grėstų barotrauma (organizmo audinių pažeidimas dėl staigaus slėgio pasikeitimo), galėtų sprogti ausų būgneliai.
„Kodėl vadas 2-2,5 minutės iki Lietuvos nusprendė pasukti nuo sienos ir leistis Minske?“ – retoriškai klausė karinių oro pajėgų vadas.
Pilotui esą buvo pateikta tik rekomendacija, o ne įsakymas, sukti Minsko link. Įtartinai esą atrodė ir detalė, kad lėktuvas buvo pasuktas 43 km iki Lydos, o vėliau skrydžio linija tiesiai virš šio daugiau nei 100 tūkst. gyventojų turinčio miesto.
„Jei iš anksto, iki boingui įskrendant į Baltarusijos teritoriją, man būtų buvusi duota užduotis perimti lėktuvą, būčiau veikęs visai pagal kitą algoritmą“, – tikino I.Golubas.
Karininkas siūlė sudėti „visus atsitiktinumus“ – tai, kad lėktuvas nežemėjo prieš nusileisdamas Vilniuje, kad nekirto sienos, nors esą niekas to nedraudė ir netrukdė, kad pasisuko 2 min. iki sienos. Iš to esą peršasi išvada, jog „vadas laukė, kad posūkio metu šalia jau bus naikintuvas“.
Tačiau „MiG-29“ esą buvo duota visai kita užduotis – budėti Mačiuliščių punkte netoli sostinės, kontroliuoti skrydžio liniją, nurodytą oro uosto dispečerio, palaikyti radijo ryšį su boingo įgula, o svarbiausia – „apsaugoti nuo teroro akto iš oro miestą-herojų Minską“.
Spaudos konferenciją rusų kalba galite pamatyti čia:
Spaudos konferenciją su vertimu į anglų kalbą galite rasti čia:
