„Dėl ES priimtų vizų sankcijų virtinei baltarusių pareigūnų baltarusiai nuo šiandien įveda atsakomąjį sankcijų sąrašą. Pagal susiklosčiusią civilizuotą diplomatinę praktiką mes jo neskelbsime“, – sakoma pranešime.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad „bendras neįleidžiamų asmenų sąrašas taip pat galioja integraciniuose susivienijimuose, į kuriuos įeina Baltarusija“.
Ministerija konstatavo, kad spalio 1 dieną priimtu sprendimu Europos Vadovų Taryba „atitolino nuo savęs savo kaimynę Baltarusiją“.
„Sankcijos įvestos kaip baudžiamoji priemonė iš esmės už tai, kad Baltarusija nevykdė ultimatumų rinkinio, kurio nebūtų tenkinusi jokia save gerbianti suvereni valstybė. Pirmiausia ES narės“, – sakoma pranešime.
Baltarusija nuogąstauja, kad sankcijos taip pat paveiks piliečius ir kitas bendradarbiavimo sritis.
„Pareigūnai, priimantys tokius sprendimus ES, puikiai supranta, jog tai utopija: bet kokios tokio pobūdžio atakos paveikia žmones, jų saugumą, gerovę ir ekonomiką. Todėl nereikia veidmainiauti. Būtent dėl tokių ciniškų ir beširdiškų sprendimų atsiranda Europos biurokratijos įvaizdis, atgrasantis ir verčiantis nerimauti ES viduje ir daugelyje išorės partnerių. Dėl to ir „Brexit“ tampa dar suprantamesnis“, – nurodė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.
„Baltarusija visuomet žodžiais ir darbais – prieš konfrontaciją. Mes – už dialogą ir supratimą. Bet kaip suvereni valstybė taip pat ryžtingai, nors ir ne be apgailestavimo, atsakysime į nedraugiškus veiksmus, kad natūraliai apgintume savo nacionalinius interesus“, – sakoma pareiškime.
Pasitraukimas iš projektų
Baltarusių ministerija neatmetė galimybės šaliai pasitraukti iš bendrų programų ir projektų, jei toliau suksis ES „sankcijų smagratis“.
„Tolesnis ES „sankcijų smagračio“ sukimas gali nulemti dar rimtesnes pasekmes, pavyzdžiui, Baltarusijos pasitraukimą iš bendrų programų ir projektų, diplomatinio atstovavimo lygio ir modalumo persvarstymą iki pat sprendimo dėl diplomatinių santykių išsaugojimo tikslingumo“, – pabrėžė ministerija.
Ji paragino ES nežadėti baltarusiams „aukso kalnų kitame gyvenime“, o čia ir dabar dvigubinti bendras pastangas kovojant su bendrais iššūkiais, tokiais kaip nelegali migracija, tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas, infekcinių ligų pandemija ir jų socialiniai bei ekonominiai padariniai.
„Raginame Europos Sąjungą vietoje naujų vizų tvorų statymo atverti sienas visiems baltarusiams, o ne tik jūsų „atseparuotiems“, – skelbia URM.
„ES grasina mums, kad persvarstys savo santykius su Baltarusija. Tai bus jos pasirinkimas. Baltarusiai savo ruožtu taip pat pasirengę panašiai persvarstyti santykius ir toliau adekvačiai reaguos į bet kokius nedraugiškus veiksmus“, – pabrėžiama pareiškime.
Baltarusijos URM taip pat prognozuoja, kad žlugs bandymai „primesti baltarusiams kokius nors išorės patvirtintus atstovus, kažkokių „vyriausybių tremtyje“ projektus“.
„Tokių struktūrų likimas liūdnas: dar nestartavusios jos atsiduria istorijos proceso šalikelėje“, – sakė ministerija.
ES sutarė dėl sankcijų
ES lyderiai, įveikę Kipro prieštaravimus, penktadienį sutarė skelbti sankcijas Baltarusijai dėl politinės krizės.
Šis sprendimas atveria kelią paskelbti kelionių draudimus ir turto įšaldymą maždaug 40 Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, kuriems priskiriama atsakomybė už prezidento rinkimų klastojimą ir represijas prieš protestuotojus, atžvilgiu.
ES šalys jau buvo priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokavo Kipras, reikalavęs imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Viršūnių susitikimo pareiškime, kurį pavyko parengti po daugiau nei šešias valandas trukusių diskusijų, 27 šalių vadovai perspėjo Ankarą, kad jai gali būti „nedelsiant“ paskelbtos sankcijos, jei ji toliau tęs dujų žvalgymą Kipro vandenyse.
Šio pareiškimo pakako, kad Kipras atšauktų savo veto atskiroms sankcijoms dėl krizės Baltarusijoje, dėl kurių buvo ilgai delsta.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis patvirtino, kad paties A.Lukašenkos nėra asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše.
„Ne, Lukašenkos dabartiniame sąraše nėra, tačiau, žinoma, seksime situaciją ir įvykius“, – po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo Ch.Michelis.
Autoritarinis prezidentas įtrauktas į Jungtinės Karalystės ir Kanados Minskui kiek anksčiau paskelbtų sankcijų sąrašus.
Baltarusija netrukus pasielbė, kad imsis atsakomųjų sankcijų ir prieš virtinę Jungtinės Karalystės bei Kanados pareigūnų, atsakydama į Londono ir Otavos paskelbtas ribojamąsias priemones.
„Mes įvedame simetriškas ribojamąsias priemones virtinei Didžiosios Britanijos ir Kanados pareigūnų“, – penktadienį paskelbė Baltarusijos URM atstovas Anatolis Hlazas.
Pasak jo, Baltarusijos URM atkreipė dėmesį į Didžiosios Britanijos ir Kanados paskelbtą sąrašą asmenų, kuriems įvedamos sankcijos.
„Mūsų nuomone, tai yra visiškai klaidingi ir neveiksmingi veiksmai“, – pareiškė A.Hlazas.
Jis priminė, kad 2006 metais šios šalys ėmėsi analogiškų priemonių, bet jos „nedavė jokio rezultato ir galiausiai buvo atšauktos“.
„Tačiau abi šalys sugaišo laiko, ir jo nebegrąžinsi“, – nurodė URM atstovas.
Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
