Minske OMON sulaikyto žmogaus liudijimas: „Paklupdė ir mušė lazdomis, kojomis, skydais. Taip, lyg norėtų užmušti“

Dmitrijus prie šios metro stoties atėjo apie 8 val. vakaro. Jo teigimu, per tris valandas prie metro stoties susirinko daug žmonių. O po to atvažiavo OMON kovotojai ir apsupo susirinkusius žmones.

Dmitrijus liudija: „Apie 11 val. vakaro OMON pradėjo mėtyti garsines granatas, šaudyti guminėmis kulkomis. Į mane pataikė keturios kulkos, gal daugiau. Viena praskrido pro ausį, aš dabar blogai girdžiu, lyg kontuzija.

Staiga omonininkai apsupo žmones, nebuvo kur trauktis. Tuos, kuriuos sulaikė, taip pat ir mane, parvertė ant žemės. Aš iš pradžių bandžiau priešintis, bet tai buvo beprasmiška, nes mane užgriuvo 10-15 žmonių ir mušė viskuo, kuo galėjo. Paskui užlaužė rankas, įmetė į mašiną, į kamerą, drauge su kitais trimis. Su mumis buvo penkiasdešimtmetis vyras. Jam pasidarė bloga, trūko oro, visi pradėjo prašyti, kad jį išleistų, leistų pakvėpuoti arba duotų vandens. O omonininkai vietoj to į kamerą papurškė dujų, jam tapo dar blogiau. Vietoj vandens ir oro šitie sadistai va ką padarė.

OMON sumuštas minskietis Dmitrijus

Jam pasidarė bloga, trūko oro, visi pradėjo prašyti, kad jį išleistų, leistų pakvėpuoti arba duotų vandens. O omonininkai vietoj to į kamerą papurškė dujų, jam tapo dar blogiau. Vietoj vandens ir oro šitie sadistai va ką padarė.

Tomis dujomis mes kvėpavome apie keturiasdešimt minučių, kol mus atvežė į paskirties vietą. Net negaliu pasakyti, kur – į kažkokį milicijos poskyrį gal. Ten kieme mus visus suklupdė, surišo rankas už nugaros ir pradėjo mušti. Ant manęs vėl metėsi gal dešimt žmonių. Dabar ant mano kūno nėra sveikos vietos – mušė per sėdmenis, kojas, nugarą, galvą. Taip sumušė, kad vienu metu man pasidarė bloga, iki šiol negaliu normaliai kvėpuoti. Jie patys tuomet pamatė, ką padarė, pakvietė medikus.

Belsat.eu nuotr./OMON sumuštas minskietis Dmitrijus

Medikai mane ir kitus sumuštuosius pasodino ant žolės, davė nuskausminamųjų. Vienam vyrui buvo sulaužyta nosis, kitam – koja. Mus nuvežė į ligoninę, į Traumatologijos skyrių. Ten apžiūrėjo. Aš atsisakiau gultis į ligoninę ir išvažiavau namo.

Kol man darė tyrimus, aš mačiau, kad kas dešimt minučių atveža ką nors sumuštą.

Man nustatė smegenų sukrėtimą – per visą mano pakaušį hematoma. Sakė, kad pažeisti plaučiai, skilę šonkauliai. Na, dar daugybė mėlynių, guzų ir t.t.

Dabar ant mano kūno nėra sveikos vietos – mušė per sėdmenis, kojas, nugarą, galvą. Taip sumušė, kad vienu metu man pasidarė bloga, iki šiol negaliu normaliai kvėpuoti.

Mus mušė viskuo, kuo galėjo – kojomis, lazdomis, skydais. Taip, lyg norėtų užmušti. Vieną akimirką man pasirodė, jog mane tikrai užmuš, kad daugiau nebepamatysiu šeimos, atsisveikinau su ja mintimis. Dabar man liežuvis neapsiverčia pavadinti jų žmonėmis.

Mušė vyrus, vaikinus, kurie stovėjo prie sienos surištomis rankomis, kurie negalėjo priešintis, nieko negalėjo padaryti. Mušė už tai, kad žmogus galvą pasuko. Ir dar mušdami baisiai keikė.

Belsat.eu nuotr./OMON sumuštas minskietis Dmitrijus

Jie kalbėjo: užsimanėte permainų? Štai jums permainos! Galvojat, kad jūs herojai? Kas jūs išvis tokie, kad nutarėte, jog galite išeiti ir kažko reikalauti?

Aš nežinau, kuo tai galų gale baigsis. Mane dabar paleido, turiu pažymą iš ligoninės. Kas bus toliau – nežinau. Jokio protokolo nesurašė. Nenustebsiu, jei jie ateis pas mane vėl. Po to, ką pamačiau, manęs jau niekas nenustebins. Ten nėra jokios sąžinės, atjautos, kažkokių žmogiškų bruožų apskritai nebeliko. Labai bijau dėl savo žmonos ir mažos dukrelės.

Rašyti skundus? Manau, kad nėra prasmės. Aš per savo gyvenimą mačiau nemažai ne pačių geriausių ir doriausių žmonių, bet tai, ką patyriau tą vakarą, pranoksta bet kokį supratimą apie žmogaus žiaurumą. Todėl aš įsitikinęs, kad visi mūsų skundai yra beprasmiai. Niekas jų net neperskaitys.

Belsat.eu nuotr./OMON sumuštas minskietis Dmitrijus

Man rūpi Baltarusijos ir baltarusių likimas. Aš ir anksčiau ėjau į mitingus, pavyzdžiui, kai norėjo įvesti mokesčius bedarbiams. Bet tiek daug žmonių, kaip dabar, aš Minsko gatvėse nemačiau. Dešimtys tūkstančių. Kažkurią akimirką aš jutau tikrą pasididžiavimą baltarusiais.

Bet šitie... Aš nežinau, kaip juos pavadinti, tai jau ne milicija... Jie laužo žmones. Ir aš matau, kad baltarusių neilgam užteks. Mūsų tauta ne tokia jau ir karinga, o čia laužo paskutinę valią kovoti.

Jeigu dabar mus palauš, visi šie jauni žmonės, studentai, kurie ėjo į gatves, išvažiuos iš Baltarusijos. Aš ir apie save galvoju: ar yra prasmės, kai man jau 35-eri, toliau deginti savo laiką šalyje, kur manęs žmogumi nelaiko?

Kas bus toliau? Man atrodo, kad nieko gero. Su tokiais žmonėmis, kurie taip laikosi valdžios, tik jėga galima kalbėtis. Jie nieko kito nesupranta, jie neturi nieko žmogiško.

Belsat.eu nuotr./OMON sumuštas minskietis Dmitrijus

Aš įsitikinęs – jie nesupras mūsų nei po metų, nei per visą savo gyvenimą. Šitiems omonininkams labai stipriai praplovė smegenis. Jiems pasakys žudyti – ir jie žudys. Neturiu dėl to jokių abejonių. Derybos su šita valdžia neįmanomos.

Ką daryti tautai? Nežinau... Jeigu dabar mus palauš, visi šie jauni žmonės, studentai, kurie ėjo į gatves, išvažiuos iš Baltarusijos. Aš ir apie save galvoju: ar yra prasmės, kai man jau 35-eri, toliau deginti savo laiką šalyje, kur manęs žmogumi nelaiko? Aš nenoriu palikti tėvynės, bet aplinkybės verčia tai daryti. Man dukrą auginti. Kaip tai įmanoma dabartinėje mano tėvynėje? Tokių kaip aš labai daug, kurie laukė šitų rinkimų, turėjo vilties. Bet mums spjovė į sielą, pavogė viltį, apgavo. Aš gi mačiau, kiek žmonių stovėjo eilėse prie balsavimo apylinkių su baltomis juostelėmis. Visa mano aplinka – niekas nebalsavo už dabartinę valdžią. Mūsų balsus pavogė. Bet buvo verta bandyti. Aš sau neatleisčiau, jei nebūčiau išėjęs protestuoti“.