Demonstrantų minios susirinko neišvaizdžiame Minsko pietvakariniame pramonės rajone dalyvauti eitynėse Partizanų prospektu – svarbia transporto arterija, kur įsikūrusios kelios gamyklos.
Kai kurie protestuotojai skandavo „Streikas“ ir „Tu ir tavo OMONas [milicijos specialiosios pajėgos] – nešdinkitės!“
Baltarusiją, turinčią 9,5 mln. gyventojų, istoriniai protestai prieš A.Lukašenkos režimą krečia nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, tarnyboms oficialiai paskelbus, kad ilgametis lyderis įveikė 38 metų populiarią opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskaja.
Protestų judėjimui išsiplėtus per pastaruosius du mėnesius buvo rengiamos didelės demonstracijos. Kiekvieną sekmadienį į gatves išeidavo apie 100 tūkst. ar daugiau žmonių.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Volha Čemodanava pranešė, kad Minske milicija jau sulaikė daugiau nei 100 žmonių.
Anksčiau šią savaitę milicijos pareigūnai tvirtino, kad protestai slopsta, bet darosi radikalesni, ir perspėjo, kad teisėsauga „esant būtinybei“ naudos letalinę ginkluotę.
Sostinės milicija nurodė, kad jos pareigūnai sekmadienį šaudė į orą guminėmis kulkomis, kai buvo demonstrantų apmėtyti akmenimis.
„Atlikti keli perspėjamieji šūviai į orą guminėmis kulkomis, kai agresyviai nusiteikusi minia apmėtė tarnybinį transportą ir teisėsaugos pareigūnus akmenimis“, – milicijos spaudos tarnybos informaciją citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Protestuotoja Andžela Krasouskaja sakė nebijanti.
„Mums kelio atgal nėra, – ji sakė naujienų agentūrai AFP. – Jeigu jie pradės šaudyti, į gatves išeis dar daugiau žmonių.“
„Beprecedentis smurtas“
Pensininkė Maryja Petrovič tvirtino, kad demonstracijos tęsis, kol A.Lukašenka atsistatydins.
„Valdžios smurto lygis – neturi precedento“, – ji sakė AFP.
Naujos eitynės sostinėje vyksta S.Cichanouskajai, kuriai yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, paskelbus, kad A.Lukašenka privalo pasitraukti iš valdžios iki spalio 25 dienos. Opozicijos lyderė perspėjo, kad priešingu atvejus bus pradėtas niokojamas visuotinis streikas.
S.Cichanouskaja, laikanti save tikrąją rugpjūtį įvykusių rinkimų nugalėtoja, taip pat sakė, kad A.Lukašenka privalo paleisti politinius kalinius ir sustabdyti „valstybinį terorą“ prieš taikius protestuotojus.
Prieš sekmadienio protestus ji paragino baltarusius toliau kelti savo reikalavimus.
„Sustosime tik tuomet, kai į leisvę išeis kiekvienas politinis kalinys, kai teisėsaugos nariai pradės ginti žmones ir kai į Baltarusiją bus sugrąžinta įstatymų viršenybė bei sąžiningi rinkimai“, – pabrėžė S.Cichanouskaja.
Per šią neramumų bangą Baltarusijoje buvo areštuota tūkstančiai žmonių, keletas žuvo per milicijos susirėmimus su protestuotojais, taip pat buvo paskelbta pranešimų apie šiurpius žmogaus teisių pažeidimus kalėjimuose ir sulaikymo centruose. Daugelis sulaikytųjų pasakojo, kad pareigūnai juos kankino, mušė ir žemino.
Milicija pripažino naudojanti prieš demonstrantus vandens patrankas ir kurtinamąsias granatas, bet kovinių šaudmenų naudojimas žymėtų didelę eskalaciją per ilgiau kaip du mėnesius besitęsiančią konfrontaciją tarp opozicijos protestuotojų ir A. Lukašenkos režimo.
Sekmadienį į sostinės gatves buvo pasiųsta šarvuotųjų mašinų, milicijos sunkvežimių ir autobusų. Mobilusis ryšys buvo smarkiai slopinamas.
Telekomunikacijų bendrovė „MTS Belarus“ nurodė, kad jai buvo įsakyta apriboti tinklo prieigą, siekiant „užtikrinti nacionalinį saugumą“.
„Šlovingų karių palikuoniai“
Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ įkurtas opozicijos kanalas „Nexta Live“, naudojamas protestams koordinuoti ir turintis daugiau kaip 2 mln. sekėjų, nurodė, kad sekmadienį planuojama akcija vadinasi „Partizanų eitynėmis“.
„Mes, šlovingų karių ir partizanų palikuoniai, esame verti savo protėvių, kartą jau nugalėjusių fašizmą“, – sakoma „Nexta“ paskelbtame pranešime.
Per Antrąjį pasaulinį karą Baltarusijoje, okupuotoje nacistinės Vokietijos pajėgų, veikė didžiausias Europoje partizanų judėjimas.
Prieš sekmadienį planuojamas eitynes Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Ivanas Tertelis perspėjo, kad ruošiamasi atremti provokacijas, esą planuojamas siekiant „destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“.
Jis jokių numanomų sąmokslininkų nepaminėjo, bet sakė, kad organizatoriai ir „jų prižiūrėtojai užsienyje“ planuoja dėl šių provokacijų „rimtų padarinių“ suversti kaltę Baltarusijos teisėsaugai.
A. Lukašenka, esantis valdžioje jau 26 metus, nesutinka atsistatydinti ir užsitikrino Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymą.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitarė įvesti sankcijas A. Lukašenkai, Bendrijai siekiant didinti spaudimą Minsko režimui dėl susidorojimo su protestuotojais.
Diplomatai sakė, kad A. Lukašenka bus įtrauktas į Baltarusijos pareigūnų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą. Šiame sąraše jau yra 40 pavardžių.
Tuo metu vienas Norvegijos parlamento narys sekmadienį nurodė nominavęs tris Baltarusijos opozicijos lyderes 2021 metų Nobelio taikos premijai už taikių protestų organizavimą.
Krikščionių demokratų partijos atstovas Geiras Toskedalas dienraščiui „Vart Land“ pareiškė nominavęs S. Cichanouskają, Maryją Kalesnikavą ir Veraniką Capkalą „už jų kovą dėl sąžiningų rinkimų ir už įkvėptą taikią opoziciją neteisėtam Baltarusijos režimui“.
