C.Aquino į politikos areną įsiveržė 1986 metais, kai vadovavo milijonams filipiniečių, protestavusių prieš korumpuotą F.Marcoso režimą, kuris per 20 savo valdymo metų įkalino tūkstančius disidentų.
Pasirodžius šioms naujienoms, šalies prezidentė Gloria Arroyo paskelbė 10 dienų gedulą ir nurodė surengti C.Aquino, kurią pavadino „nacionaline brangenybe“, valstybines laidotuves.
 |
| Corazon Aquino kalba demonstrantų miniai Maniloje 1985-aisiais |
C.Aquino šeima apie jos mirtį paskelbė anksti šeštadienį. „Mūsų motina ramiai mirė 3 val. 18 min., 2009 metų rugpjūčio 1-ąją, sustojus širdžiai ir kvėpavimui“, – prie ligoninės „Makati“ Maniloje, kur jo motina buvo gydoma, paskelbė senatorius Benigno Aquino jaunesnysis.
„Ji būtų norėjusi, kad mes padėkotume kiekvienam iš jūsų už visas maldas, nesiliaujančią meilę ir paramą, – sakė jis. – Ji norėjo, kad visi mes melstumėmės vienas už kitą ir už šalį“.
G.Arroyo, kuri šiuo metu su oficialiu vizitu lankosi Jungtinėse Valstijose, sakė: „Aquino vadovavo revoliucijai, kuri atkūrė demokratiją ir įstatymo valdžią mūsų šalyje didelio pavojaus metu“.
Buvęs C,Aquino padėjėjas ir spaudos sekretorius Teodoro Locsinas, kuris taip pat yra artimas šeimos draugas, kalbėdamas per televiziją verkė. „Tyrumas, kilnumas ... Ji niekada nieko neprašydavo mainais“, – sakė T.Locsinas. Pasak jo, visų pirma C.Aquino pašalino „korupcijos šerdį vyriausybėje, nes buvo nepaperkama“.
JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton vadino C.Aquino įkvepiančiu žmogumi, kuris padėjo atkurti demokratiją savo šalyje. „Aquino mylėjo jos tauta, pasaulis žavėjosi jos ypatinga drąsa po jos vyro nužudymo ir vėliau, jai dirbant prezidente“, – sakė H.Clinton.
Nužudyto opozicijos lyderio Benigno Aquino našlė C.Aquino, vilkėdama savo tradicinius geltonos spalvos drabužius, milijonus žmonių išvedė į gatves neleisti F.Marcoso tankams sutriuškinti prieš diktatorių sukilusių kariškių.
F.Marcosas ir jo šeima pabėgo į Havajus, kur po trejų metų diktatorius mirė.
C.Aquino, kuriai buvo 76 metai, šeima pranešė, kad informacija apie laidotuves bus paskelbta vėliau šeštadienį.
Draugai ir politiniai oponentai pareiškė šeimai savo užuojautą, o įtakinga Katalikų Bažnyčia surengė specialias gedulingas mišias.
 |
| Corazon Aquino 1986-aisiais, jau tapusi Filipinų prezidente, kalba iš JTO Generalinės Asamblėjos tribūnos |
Tyliai kalbėdavusi C.Aquino, buvusi namų šeimininkė, kuri nenoriai sutiko tapti prezidente, perrašė šalies konstituciją, paleido visus politinius disidentus, kuriuos kaltino F.Marcosas, ir pradėjo taikos derybas su komunistų ir musulmonų sukilėliais.
Iki praėjusių metų kovo, kai politikė, diagnozavus jai vėžį, pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo, C.Aquino aktyviai dalyvaudavo gatvių protestuose prieš korupciją vyriausybėje. Ji taip pat ne kartą reikalavo, kad jos buvusi protežė G.Arroyo, kurios devynerius metus trunkantį prezidentavimą temdė skandalai, atsistatydintų.
Kukli moralinės kovos kovotoja C.Aquino kartą atmetė pasiūlymą dėl prezidentinio limuzino, kuris ją turėjo nuvežti į jos politinio įpėdinio Fidelio Ramoso inauguraciją.
Vėliau C.Aquino prisidėjo prie Bažnyčios telkiant visuomenę kariškių paremtam taikiam maištui, per kurį buvo nušalintas prezidentas, buvusi veiksmo filmų žvaigždė Josephas Estrada, kurio režimą taip pat lydėjo korupcijos skandalai.
Prieš savo mirtį C.Aquino susitaikė su J.Estrada ir praėjusią savaitę leido jam ją aplankyti. „Ji buvo stipri ir gera moteris, – šeštadienį susijaudinęs kalbėjo J.Estrada. – Šiandien mūsų šalis neteko motinos“.
