A.Burgeris savo pribloškiančius išgyvenimus aprašė knygoje, pagal kurią buvo sukurta „Oskaru“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje apdovanota 2007 metų juosta „Klastotojai“ („The Counterfeiters“).
Remiantis Čekijos visuomeninio radijo pranešimu, A.Burgeris, kuris po Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Prahoje, mirė antradienį.
Jis buvo vienas iš Slovakijos žydų, dvejus metus naciams slapta klastojusių pinigus. Ši viena didžiausių istorijoje pinigų padirbinėjimo operacijų buvo vykdoma į šiaurę nuo Berlyno esančioje Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje.
139 spaustuvininkai ir klastotojai, kurie darė Didžiosios Britanijos svaro ir JAV dolerių klastotes, iki karo pabaigos pagamino 131 milijoną netikrų svarų banknotų, kurie, pagal bankrutavusios Vokietijos planą, turėjo nugramzdinti Didžiosios Britanijos ekonomiką.
A.Burgeriui pavyko pabėgti iš stovyklos paskutinėmis karo dienomis per sumaištį, kurią sukėlė Sąjungininkų pajėgų veržimasis.
Pagal A.Burgerio knygą „Velnio dirbtuvės“ („The Devil's Workshop“) sukurtame filme keliamos moralės ir išgyvenimo problemos, nedideliuose barakuose apgyvendintiems pinigų klastotojams besidžiaugiant prabangos niekučiais mirties stovyklos fone.
Pirmą kartą A.Burgeris buvo suimtas 1942 metų rugpjūčio mėnesį dėl dokumentų klastojimo. Būdamas profesionalus spaustuvininkas jis padirbinėjo krikšto liudijimus, kurie gelbėjo deportacijai į vokiečių koncentracijos stovyklas pasmerktus Slovakijos žydus.
Pirmiausia A.Burgerį išsiuntė į Aušvicą, o vėliau jis buvo perkeltas į Birkenau. Naciams nusprendus pasinaudoti jo profesiniais įgūdžiais ir išsiųsti į Zachsenhauzeno stovyklą, spaustuvininkas tesvėrė 35 kilogramus.
Tiesa, jam pavyko pabėgti iš stovyklos paskutinėmis karo dienomis per sumaištį, kurią sukėlė Sąjungininkų pajėgų veržimasis.
1945 metais atvykęs į Prahą A.Burgeris vietos policijai papasakojo apie nacių bandymą surengti didžiausią ekonominį sabotažą pasaulio istorijoje, kurio poveikis netrukus tapo akivaizdus.
„Pareigūnai paskambino į banką ir atsinešė lagaminą banknotų, kurie buvo laikomi tikrais. Mes, spaustuvininkai, žinojome tai, ko nežinojo niekas kitas. Aš sugebėjau atskirti padirbtus banknotus, kuriuos mes pagaminome. Ten jų buvo maždaug 200“, – prisiminė jis.
