Y.Aradas memorialui vadovavo 1972-1993 metais, iki mirties ėjo centro vicepirmininko pareigas.
Yitzhaku Rudnickiu, kaip tuo metu vadinosi, gimė 1926 metais Švenčionyse.
Jo tėvai, kaip ir dar šeši milijonai žydų, Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti nacių ir jų kolaborantų. Y.Aradas 1943 metais prisijungė prie sovietų partizanų ir kovėsi su naciais iki karo pabaigos.
1945 metais jis emigravo į Izraelį, kur vėliau tapo garsiu mokslininku, tyrinėjančiu Antrąjį pasaulinį karą.
Užuojautą dėl Y.Arado mirties ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė, velionį pavadinusi „drąsiu kovotoju“ ir parašiusi: „Mus labai nuliūdino dr. Yitzhako Arado, žmogaus, kurio palikimas su mumis bus amžinai, netektis.“
Įtampą sukėlęs tyrimas
Tiesa, Y.Arado santykį su Lietuva temdo ne tik tamsūs įvykiai karo metu, bet ir skandalas, kilęs prieš pusantro dešimtmečio. 2006 metais Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl sovietų partizanų būrio „Vilnius“ nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais.
Tyrime figūravo ir Y.Aradas, kaltinamas žudęs lietuvius. Tačiau nė vienas apklaustasis nepatvirtino ką nors žinantis ir galintis paliudyti apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.
Y.Aradas: „Neišsižadu nieko, ką esu parašęs savo knygose. Ir dabar galiu dar kartą prisipažinti, kad nesu su partizanais nužudęs nė vieno nekalto beginklio žmogaus. Aš pats žmonių iš viso nežudžiau.“
Lietuvos prokurorai anuomet rėmėsi Y.Arado JAV 1972 metais išleista knyga, kurioje jis prisimena savo partizanavimą sovietų būryje miškuose Baltarusijos pasienyje. Visgi Izraelis žinią apie Vilniuje pradėtą tyrimą pavadino skandalingu.
2009 metais interviu Lietuvos žurnalistams Y.Aradas teigė: „Neišsižadu nieko, ką esu parašęs savo knygose. Ir dabar galiu dar kartą prisipažinti, kad nesu su partizanais nužudęs nė vieno nekalto beginklio žmogaus. Aš pats žmonių iš viso nežudžiau.“
„Didžiuojuosi, kad kovojau su naciais ir jų lietuviais kolaborantais, su mano šeimos, mano žmonių žudikais“, – taip pat yra sakęs Y.Aradas.
Jau anksčiau, 2008-aisiais, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pirminius įtarimus, tyrimas Lietuvoje buvo nutrauktas.
Y.Aradas 2005 metais buvo paskirtas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nariu, tačiau pradėjus tyrimą iš komisijos pasitraukė.
Jis apskritai pareiškė, kad Lietuvos valdžia jį tiesiog išvarė iš komisijos: „Jeigu tai būtų tik asmeninis reikalas, dėl to nedaryčiau problemos, tačiau tai visai nėra asmeniška.
Tai, ką jie stengiasi padaryti su šiuo tyrimu, yra lygties forma, pagal kurią ne tik lietuviai žudė žydus, bet ir žydai žudė lietuvius. Vadinasi, atsiskaitėme ir galime judėti toliau.“
Izraelio laikraštis „Haaretz“ tada rašė, kad Lietuvą, ypač nacionalistines jėgas, suerzino parodymai, kuriuos Y.Aradas davė vykdant lietuvių gestapo pareigūnų Aleksandro Lileikio ir Algimanto Dailidės, vėliau deportuotų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, teismus.
Teigė, kad žydus žudė tūkstančiai lietuvių
2010 metais, kai CNN rengė reportažą apie Holokaustą Lietuvoje, Y.Aradas šiai JAV televizijai tvirtino: „Tūkstančiai lietuvių prisijungė prie vokiečių žudymo mašinos. Savo noru – tai nebuvo priverstinė mobilizacija. Jie prisijungė ir vykdė masines žudynes.“
„Haaretz“ teigimu, Holokaustas Lietuvoje buvo unikalus tuo, jog buvo vykdomas ir nemažos dalies vietos gyventojų, o ypač Tvarkos policijos, kuri pradėjo persekioti ir žudyti žydus iškart po sovietų pasitraukimo 1941-aisiais, dar nespėjus atvykti vokiečių kariuomenei.
Tik keli tūkstančiai iš Lietuvos 220 000 žydų išgyveno Holokausto laikotarpį.
Minėtą komisiją palikus dar dviem nariams, ji nustojo veikti. Tiesa, 2012 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė atnaujino komisijos veiklą.
Komisijai vadovauja Seimo narys Emanuelis Zingeris, jos nariai yra Lietuvos istorikai Liudas Truska, Alfredas Bumblauskas, prof. Saulius Sužiedėlis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, žurnalistas Kęstutis Girnius, specialistai iš žydų organizacijų, JAV.
Y.Aradas interviu Lietuvos žurnalistais 2009 metais teigė girdėjęs, kad prie jo atžvilgiu pradėto tyrimo prisidėjo Genocido ir rezistencijos tyrimų centras Vilniuje.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Rolandas Račinskas 15min penktadienį teigė: „Manau, kad tas tyrimas buvo labai neracionalus ir neapgalvotas žingsnis, kuris labai pakenkė Lietuvos interesams plačiąja prasme.
Nuosėdos likusios iki šiol. Tokia mano politinė išvada“
E.Zingeris: Y.Aradas klausėsi Lietuvos istorikų
Y.Aradas Izraleyje kūrė Holokausto atmintį sąlygomis, kai ne visi norėjo klausytis žinių apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, nes norėjo kurti naują, izraelietiško veržlumo pagrindu paremtą tikrovę, sako Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybės Knesetu pirmininkas Emanuelis Zingeris.
„Jam reikėjo įterpti didžiulį skausmo elementą, padaryti jį būtina jaunos atkurtos valstybės savastimi, ir jis tai su kitais istorikais padarė kurdamas „Yad Vashem“ atminties instituciją, kurioje jo iniciatyvą buvo įsteigtas Pasaulio tautų teisuolių memorialas, į kurį įtraukti ir lietuviai“, – 15min sakė parlamentaras.
E.Zingeris sako ilgai derėjęsis su Y.Aradu, kad Izraeliui būtų atstovaujama Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
„Izraeliečiai turėjo stipriai ryžtis, kad įeitų į komisiją Holokausto nusikaltimų tyrimui, bet ir sutiktų su sovietų nusikaltimų vertinimo komisijos buvimu po to, kai 94 proc. jų tautiečiu buvo nužudyti Lietuvoje <...>
Sutikdamas dalyvauti komisijos darbe, jis įvertino Lietuvos pastangas, davė ženklą visai Izraelio istorikų gildijai bendradarbiauti su Lietuva, tikėdamas, kad Holokausto unikalumas bus įvertintas lietuvių istorikų darbuose. Jis nė karto nepasisakė prieš lietuvių istorikus, jų klausėsi, pagal gautus faktus keitė savo mąstyseną kaip istorikas“, – pridūrė jis.
Pasak E.Zingerio, Y.Aradas su džiaugsmu pritarė atkurtai Lietuvos valstybei ir jos valstybingumui, privačiuose pokalbiuose šiltai atsiliepė apie gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto, siekė „dialogo ir susitaikymo“. O pastangos blokuoti jo dalyvavimą jau sutarimą pasiekusioje komisijoje virto Lietuvos ir Izraelio santykių išbandymu.
„Tada buvo ištrauktas mažas epizodas iš jo knygos. Jis sąžiningai aprašė tai, kas vyko Kaniūkuose, niekur nerašė, kad tai buvo gerai. <...> Jis, būdamas paauglys, pateko į Vilniaus getą, iš kurio per stebuklą ištrūko. Visi Vilniaus žydai buvo pakeliui į Panerių duobes, o jis bandė iš tos būsimos duobės išsiveržti.
Jis išėjo į mišką nežinodamas, ką ten sutiks, miške nevykdė politikos prieš jokią tautą, o bandė išsigelbėti. Po 30 metų jis aprašė tai, ką pamatė“, – sakė E.Zingeris.
A.Nikžentaitis: Izraeliui Y.Aradas – kaip mums V.Landsbergis
Savo ruožtu Lietuvos istorijos instituto direktorius profesorius Alvydas Nikžentaitis 15min tvirtino manantis, kad triukšmas dėl Lietuvos prokurorų noro apklausti Y.Aradą parodė, jog „mes nesugebame suvokti situacijų, susijusių su Holokaustu“.
A.Nikžentaitis: įsivaizduokime, jei kokios nors šalies prokuratūra sugalvotų iškviesti į apklausą profesorių Vytautą Landsbergį ir planuotų pareikšti jam kokius nors kaltinimus.
„Lietuvos pusei šiek tiek pritrūko jautrumo. Apmaudu dėl to epizodo, nes jis kaip tyrėjas buvo be galo geranoriškas“, – teigė A.Nikžentaitis, pridūręs, kad praėjusiais metais Y.Aradas buvo užsukęs į Lietuvos istorijos institutą, tačiau judviejų keliai tąsyk prasilenkė.
Izraelyje Y.Aradas laikomas viena legendinių asmenybių, didvyriu. Šalyje itin vertinamas jo indėlis Izraelio nepriklausomybės kovose.
„Aradas buvo žmogus, kuris savo šalyje buvo didvyris. Lietuvos generalinei prokuratūrai nebuvo didžiulio reikalo jį kviesti į apklausą – užteko analizuoti turimą medžiagą. Tai padarius tyrimas ir buvo nutrauktas.
Buvo veikiama mechaniškai, nepagalvojant apie galimas pasekmes. Įsivaizduokime, jei kokios nors šalies prokuratūra sugalvotų iškviesti į apklausą profesorių Vytautą Landsbergį ir planuotų pareikšti jam kokius nors kaltinimus.
Nežinau, ar mes labai geranoriškai reaguotume į tokias iniciatyvas. Aradas Izraeliui yra tai, kas Landsbergis yra Lietuvai“, – 15min teigė A.Nikžentaitis.
Profesorius pastebėjo, kad žydus su sovietų nusikaltimais Lietuvoje labai aktyviai siejo nacių propaganda. Be to, sovietmečiu prie tokio naratyvo prisidėjo ir lietuviai išeiviai.
„Būkime biedni, bet teisingi: visas šias istorijas pakankamai stipriai populiarino mūsų išeivija, kuri žymi anksčiau nei dauguma Lietuvos gyventojų susidūrė su kaltinimais dalyvavus Holokauste“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
