Mirties nuosprendis kanadiečiui sustiprino diplomatinį konfliktą tarp Otavos ir Pekino

Diplomatinis ginčas tarp Pekino ir Otavos antradienį sustiprėjo, Kanadai įspėjus savo piliečius apie „savavališko įstatymų taikymo“ grėsmę Kinijoje, kai šioje šalyje buvo myriop nuteistas kontrabanda kaltinamas kanadietis.
Robertas Lloydas Schellenbergas
Robertas Lloydas Schellenbergas / „Scanpix“/AP nuotr.

Kanados vyriausybė paskelbė atnaujintą informaciją su patarimais keliaujantiems į užsienį praėjus kelioms valandoms po to, kai teismas Kinijos šiaurės rytuose 36 metų Robertui Lloydui Schellenbergui skyrė mirties bausmę.

Bylą peržiūrėjęs teismas sugriežtino anksčiau kanadiečiui skirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri esą buvo per švelni.

Nuosprendis buvo paskelbtas tarp Otavos ir Pekino vykstant diplomatiniam mūšiui, įsiplieskusiam po to, kai Kanada praėjusį mėnesį areštavo Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų vadovę ir įmonės įkūrėjo dukrą Meng Wanzhou.

Ji buvo sulaikyta pagal JAV ekstradicijos prašymą ir yra kaltinama Iranui paskelbtų sankcijų pažeidimais.

Netrukus po to Kinija sulaikė du Kanados piliečius – buvusį diplomatą ir verslo konsultantą. Jie įariami sukėlę pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Daugelis apžvalgininkų šių kanadiečių areštą laiko Pekino kerštu už Meng Wanzhou sulaikymą.

R.L.Schellenbergas buvo sulaikytas 2014 metais. Iš pradžių teismas pernai lapkritį jam skyrė 15 metų nelaisvės ir nurodė konfiskuoti 150 tūkst. juanių (19,2 tūkst. eurų).

Tačiau gruodį Liaoningo aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nusprendė, kad nuosprendis per švelnus, atsižvelgiant į R.L.Schellenbergo nusikaltimų sunkumą, ir nurodė peržiūrėti bylą.

Pirmadienį Daliano teismas pripažino R.L.Schellenbergą kaltu byloje, kurioje tarptautinis sindikatas kaltinamas planavęs nusiųsti į Australiją apie 222 kg metamfetamino. Kanadietis dar gali skųsti nuosprendį.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau išreiškė „didžiulį susirūpinimą“, kad Kinija savavališkai pasirinko taikyti mirties bausmę.

Kiek vėliau Kanados vyriausybė paskelbė atnaujintą informaciją keliaujantiems į užsienį, kurioje šalies piliečiai raginami „būti itin apdairūs Kinijoje dėl grėsmės susidurti su savavališku vietos įstatymų taikymu“.

Pekinas vėliau antradienį pasmerkė J.Trudeau „neatsakingus pareiškimus.

„Raginame Kanados pusę gerbti įstatymų viršenybę, Kinijos teisinį suverenumą, ištaisyti savo klaidas ir liautis skelbti tokius neatsakingus pareiškimus“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Atsakydama į Kanados sprendimą pakeisti rekomendacijas vykstantiems į Kiniją, URM atstovė sakė: „Kanada turėtų primygtinai priminti savo pačios piliečiams neužsiimti narkotikų kontrabandos gabenimu į Kiniją.“

„Kinija yra saugi, jeigu tik užsienio piliečiai, tarp jų ir Kanados piliečiai, laikosi Kinijos įstatymų ir taisyklių“, – pridūrė Hua Chunying.

„Griežta žinia Kanadai“

Kinija kasmet įvykdo mirties bausmę vienam ar dviem užsieniečiams, beveik visais atvejais – už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teigia Johnas Kammas iš San Fransiske įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Dui Hua“.

Tačiau faktas, kad nuosprendis R.L.Schellenbergui buvo paskelbtas būtent dabar, pakurstė įtarimus, kad Kinija nusprendė pamėginti pasinaudoti šia byla, kad paspaustų Kanadą dėl „Huawei“ finansų vadovės arešto.

Ekspertai sako, kad Kinijoje bylos peržiūrimos retai, ypač tais atvejais, kai prašoma griežtesnės bausmės. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad teismai nėra nepriklausomi ir jiems įtaką gali daryti Komunistų partija.

„Daug veiksnių šioje byloje kelia rimtų klausimų, ypač turint galvoje, kad pakartotinis bylos nagrinėjimas buvo surengtas taip greitai, o valstybinė žiniasklaida bylai skyrė tiek dėmesio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kinijos reikalų ekspertas Williamas Nee iš žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“.

„Labiausiai tikėtina, kad Kinija nori pasiųsti griežtą žinią Kanadai“, – pridūrė jis.

Kinijos URM atstovė savo ruožtu atmetė žmogaus teisių grupių pareiškimus, kad Pekinas šia byla stengiasi spausti Otavą dėl Meng Wanzhou arešto.

„Manau, tokie pareiškimai yra piktavališkas šmeižtas ir nepagrįsti kaltinimai“, – sakė Hua Chunying ir pridūrė, kad „visiškai aišku“, kuri pusė politizuoja teisinius klausimus.

Kol kas neturima jokių žinių, kur laikomi kiti du suimti kanadiečiai ir kas jų laukia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Justinas Trudeau
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Justinas Trudeau

Praėjusią savaitę J.Trudeau apkaltino Kiniją „savavališkai ir nepagrįstai“ sulaikius buvusį diplomatą Michaelą Kovrigą bei verslo konsultantą Michaelą Spavorą. Jie buvo suimti praėjus devynioms dienoms po Meng Wanzhou arešto.

Kinijos užsienio reikalų ministerija atmetė J.Trudeau poziciją, kad M.Kovrigas, pastaruoju metu dirbęs organizacijoje „Tarptautinė krizių grupė“ (ICG), tebeturi diplomatinę neliečiamybę.

Kanados teismas paleido Meng Wanzhou už užstatą, kol bus išnagrinėtas JAV prašymas ją išduoti. Sprendimo ji laukia namuose Vankuveryje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis