Anot mokslininkų, klimato kaita tikrai vyksta, ir paveikia visą Žemės rutulį – ne tik poliarines meškas ar mažytes salas, kurioms grėsmę kelia kylantis jūros lygis. Klimato kaita beldžiasi į kiekvieno amerikiečio, europiečio bei azijiečio duris, ir, panašu, kad situacija tik blogės.
Šią vasarą nuo karščio Japonijoje mirė 119 žmonių, ekstremalus karštis Pietų Korėjoje pražudo 29 asmenis. Graikijoje siautę miškų gaisrai nusinešė 99 gyvybes, o dėl Kalifornijoje degančių miškų žuvo mažiausiai aštuonis asmenys.
Šis savaitgalis Ispanijoje ir Portugalijoje – neįprastai karštas: rekordinis karštis Ispanijoje pražudė tris žmones.
Anot praeitą vasarą žurnale „Nature Climate Change“ publikuoto tyrimo, mirtinos karščio bangos taps kur kas dažnesnės, jos bus juntamos vis daugiau planetos vietų. Sveikatai pavojingos karščio bangos dažnai įvardijamos kaip vienas iš pagrindinių tiesioginių žmogaus sukeltos klimato kaitos padarinių.
Mokslininkai, stebėdami orus, pasitelkdami duomenis iš praeities ir meteorologinių stotelių informaciją, skaičiuoja, kiek žmogaus sukelta klimato kaita yra susijusi su tam tikrais reiškiniais.
„Tikimybė, kad karščio bangos pasireikš Europoje, buvo du kartus didesnė dėl žmogaus įsikišimo. Skaičiavimai Airijoje įrodo, kad tikimybė – dviguba, ir tai sakome būdami labai užtikrinti.
Tuo tarpu visų kitų meteorologijos stotelių duomenys rodo daugiau nei dvigubai didesnę tikimybę“, – teigė Karsten Haustein, dirbanti Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių instituto inicijuotame projekte, skirtame aiškintis ekstremalių oro sąlygų priežastis visame pasaulyje.
Nepaisant mirtinų karščių ir gaisrų, įrodymų, kad žmonės daro didelį poveikį planetai bei vis tobulėjančių mokslininkų įrankių, nurodančių ryšį tarp specifinių oro sąlygų ir globalinio atšilimo, pasaulio lyderiai šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės.
Be to, yra ženklų, kad planeta gali būti prastesnės būklės nei kada nors anksčiau.
Niūrios prognozės
Trečiadienį paviešintoje JAV Nacionalinės okeanijos ir atmosferos administracijos (NOAA) ataskaitoje teigiama, šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dvideginis, metanas ir azotas – pernai pasiekė rekordinį lygį.
Pernai užfiksuota anglies dvideginio koncentracija buvo didesnė nei kada nors anksčiau per pastaruosius 800 tūkst. metų.
Anot Tarptautinės energijos agentūros, pernai pasauliniu mastu daugiau lėšų išleista naftai ir dujoms, investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius sumažėjo 7 proc. Be to, išauga anglies paklausa.
Pernai pasaulį sukrėtė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
JAV – viena daugiausiai anglies dvideginio išskiriančių pasaulio šalių, todėl jos pasitraukimas gerokai susilpnina šį susitarimą.
Klimato kaitos simptomai – taip pat dramatiški. Priklausomai nuo skirtingų duomenų bazių, 2017-ieji buvo antri ar treti karščiausi kada nors užfiksuoti metai.
Be to, rekordiškai pakilo jūros lygis, prasidėjo precendento neturintis koralų nubalimas.
Žemės temperatūra pradėjo stabiliai kilti po to, kai žmonės ėmė naudoti daug iškastinio kuro. Kitaip tariant, po Pramonės revoliucijos, vykusios XVIII–XIX a.
Nuo XIX a. pabaigos planetos temperatūra pakilo maždaug 1°C.
Amerikiečiai ima tikėti atšilimu
Nepaisant D.Trumpo pažado pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, vis daugiau amerikiečių ima tikėti, kad klimatas keičiasi.
Praeitą spalį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą pripažino 71 proc. JAV populiacijos. Tiesa, 2018 metais klimato kaitą pripažįstantys teigė jau 70 proc. amerikiečių.
Maždaug 58 proc. amerikiečių tiki, kad prie klimato kaitos daugiausia prisidėjo žmogaus veikla. Šis skaičius daugumoje kitų išsivysčiusių šalių yra didesnis.
Pasak Jeilio universiteto Klimato kaitos komunikacijos programos direktoriaus Anthony Leiserowitzo, supratimas, kad klimato kaita vyksta, yra susijęs su tuo, ką žmonės mato ir patiria.
Po to, kai pernai JAV nusiaubė keli katastrofiški uraganai, amerikiečių, manančių, kad globalinis atšilimas stipriai veikia JAV orus, per penkis mėnesius išaugo nuo 25 iki 33 proc.
Šis skaičius ir vėl krito žiemą, kai ekstremalios oro sąlygos tapo retesnės.
„Žmonės vis labiau mato ryšį (su klimato kaita – red.), kai jie mato JAV siaučiančias stichijas“, – teigė A.Leiserowitzas.
„Pasikartojimas – labai svarbu. Jei ekstremalios oro sąlygos pastebimos kartą ar du, tai gali būti tiesiog sutapimas. Tačiau jei tai įvyksta tris, penkis, 12 ar 22 kartus, jei fiksuojami rekordiniai orai, žmonės pradeda suvokti, kad klimato kaita iš tiesų keičia šiandienos orus. Tai – nauja daugeliui amerikiečių“, – pridūrė jis.
A.Leiserowitzas: „Pasikartojimas – labai svarbu. Jei ekstremalios oro sąlygos pastebimos kartą ar du, tai gali būti tiesiog sutapimas. Tačiau jei tai įvyksta tris, penkis, 12 ar 22 kartus, jei fiksuojami rekordiniai orai, žmonės pradeda suvokti, kad klimato kaita iš tiesų keičia šiandienos orus. Tai – nauja daugeliui amerikiečių.“
Klimato kaita itin gerai suvokiama Kalifornijos Redingo apygardoje. Čia gaisras apėmė daugiau nei 130 tūkst. akrų dydžio teritoriją, prilygstančią 100 tūkst. futbolo aikščių.
Šią savaitę išsiplėtęs ir karštį skleidžiantis gaisras čia sukūrė atskirą orų sistemą.
Paryžiaus susitarimo trūkumai
Nors 2015 metai sudarytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas buvo laikomas dideliu pasiekimu, jis turi ir esminių trūkumų. Pavyzdžiui, teisiškai neįpareigoja jį pasirašiusių šalių, greitai iš jo pasitrauks viena didžiausių pasaulio teršėjų.
Susitarimo pirmtakas, Kioto protokolas, buvo kur kas stipresnis, kadangi jį pasirašiusios valstybės buvo teisiškai įsipareigojusios sumažinti išmetamų žalingų dujų kiekį. Vis dėlto ir jis turėjo trūkumų.
Kioto protokolas apėmė tik išsivysčiusias šalis, todėl daugiausia anglies dvideginio pasaulyje išskirianti Kinija nebuvo įsipareigojusi sumažinti išmetamų dujų kiekio.
Todėl JAV prezidentas George'as W.Bushas 2001 m. pareiškė, kad Valstijos pasitraukia iš Kioto protokolo.
Be to, nors šis susitarimas teisiškai įpareigojo mažinti užterštumą, nė vienai šaliai nebuvo skirtos sankcijos už įsipareigojimų nesilaikymų.
Todėl galima sakyti, kad Paryžiaus klimato taiko susitarimas sėkmingas jau vien todėl, jog apima ne tik išsivysčiusias šalis.
Taip pat šiuo susitarimu pripažįstama, kad šalys turėtų stengtis, jog planetos temperatūra padidėtų ne daugiau nei 1,5°C, blogiausiu atveju – 2°C.
Tiesa, susitarimas teisiškai neįpareigoja nustatyti tikslų, iki kokio lygio reikėtų sumažinti išskiriamą anglies dvideginio kiekį – tam smarkiai priešinosi JAV.
Vyriausias JAV derybininkas Paryžiaus susitarime Toddas Sternas teigė, esą administracija žinojo, kad Kongresas niekada nepatvirtins tikslų nustatymo, todėl bandė sudaryti susitarimą, kuriam nereikėtų Kongreso pritarimo.
Be to, T.Sternas tikina, kad JAV ne vienintelės priešinosi tikslų nustatymui: esą jis būtų apstulbęs, jei dėl to susitartų visos šalys.
Kadangi Paryžiaus klimato kaitos susitarimas teisiškai neįpareigoja jį pasirašiusių šalių, o JAV iš jo traukiasi, aplinkosaugininkų grupės ragina kitas pasaulio šalis labiau įsipareigoti klimato apsaugai.
