Užkliuvo laikas, atstumas ir spalva
Šiaurės Amerikoje esančią valstybę šiemet užklupo itin pragaištingi miškų gaisrai, jau nusiaubę milijonus hektarų – mažiausiai 16 kartų didesnę teritoriją nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, plotu jau pralenkusią Nyderlandus. Pirmieji nelaimės vietą pasiekę ugniagesiai iš užsienio buvo nustėrę – „gaisrai neužgesinami“.
Jų pasekmes, visų pirma – oro kokybei pajuto ne tik vietos gyventojai: Niujorką apgaubė apokaliptinė migla, kurią vėjai atpūtė iš kaimynų, dūmai gana greitai pasiekė ir Europą, parodė Europos Sąjungos kosmoso programos Žemės stebėsenos komponento „Copernicus“ duomenys.
Kartu su naujienomis apie gaisrus pasirodė ne viena melagiena, kurias birželio pirmoje pusėje paskelbė ir bent keli „Facebook“ vartotojai iš Lietuvos.
„JAV federalinė aviacijos administracija uždraudė skrydžius Niujorko LaGuardios oro uoste dėl Kanados gaisrų sukeltų dūmų. O video matosi, kaip tas gaisras kilo. Visoje apylinkėje, skirtinguose taškuose, vienu metu... Kitaip sakant, klimato kaita sinchronizavosi“, – rašė vienas.
Pastarieji sakiniai buvo paimti iš įrašo socialiniame tinkle „Twitter“. Kaip tik jame buvo paskelbtas minėtas vaizdo įrašas ir pridėtas panašus komentaras.
Pusės minutės trukmės įraše matyti iš kosmoso užfiksuoti kadrai, kaip įvairiose vietose kone tuo pačiu metu įsiplieskia gaisrai. „Kaip tiek daug gaisrų visoje provincijoje prasidėjo vienu metu?“ – ekrane užrašytas toks klausimas, o už kadro kalbantis vyras tai pavadina „beprotyste“.
Tačiau po poros dienų tas pats „Facebook“ vartotojas jau skelbė, anot jo, „JAV ėmusius sklisti gandus, kad smogas šiaurės rytuose gali būti susijęs su 30 000 tonų (60 000 svarų) amonio nitrato, dingusio iš traukinio, vykusio į Kaliforniją prieš kelias savaites“.
„Daugelis amerikiečių pastebėjo, kad amonio nitratas oksiduojasi saulės šviesoje, todėl įgauna oranžinį arba rausvą atspalvį.
Kažkas tikslingai nuodija žmones…“, – aiškino internautas.
Halifakse nuo kovo iki gegužės iškrito tik 120 mm kritulių.
Kita „Facebook“ vartotoja pasidalijo įrašu iš susirašinėjimų programėlės „Telegram“. Vienas jos vartotojas klausė: „Ar jau supratote? Dūmai – ne iš Kanados. Ataskaitose iš Niujorko ir Džersio rašoma, kad „dūmai“ turėjo metalo skonį“.
Dar vienas internautas irgi paskelbė „TikTok“ rastą vaizdo įrašą, kuriame tiesiai šviesiai parašyta: „Tai buvo vaidinimas“.
Pagalba – net iš Australijos
Kanados Gamtos resursų ministerijos atstovas Michaelas Nortonas jau birželio pradžioje sakė, jog gaisrai neįprastai nusidriekė nuo vieno iki kito vandenyno pakrantės.
Paprastai tokiu metu ugnis apima tik vieną šalies, kurios trečdalį dengia miškai, pusę, dažniausiai – vakaruose. Bene labiausiai šiemet nukentėjusi Kvebeko provincija, kur miškai užsiliepsnojo nuo žaibų, yra rytuose.
Aplinkos ir klimato kaitos ministras Stevenas Guilbeault panašiu metu pranešė, kad šalis patiria vieną pragaištingiausių gaisrų sezonų.
Dėl ugnies teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių. Su ja kovoja ne vien kanadiečiai – padėti kolegoms atvyko ugniagesiai iš kaimyninių JAV, Kosta Rikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Čilės, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, PAR.
Po vienu socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip ugnis plinta Britų Kolumbijoje, pasipylė komentarai su klausimais, kodėl tokioje didelėje provincijoje gaisrai prasidėjo vienu metu, spėlionės apie padegėjus ir svarstymai, esą taip bandoma nukreipti dėmesį nuo „COVID-19 fiasko“.
Internautai dalijosi skirtingais gaisrų vaizdais ar skelbė skirtingus komentarus, tačiau visus jų įrašus siejo ta pati žinia: miškų gaisrai Kanadoje buvo sukelti tyčia arba Niujorką apgaubė ne iš jų atkeliavę dūmai. Tai nėra tiesa ir portalas 15min paaiškina, kodėl.
Mitas: gaisrai buvo sukelti specialiai
Šios melagienos platintojai aiškina, esą įtartina, kad gaisrai įvairiose vietose kilo tuo pačiu metu. „437 gaisrai Kanadoje, prasidėję tuo pat metu, vidury nakties“, – rašė viena „Facebook“ vartotoja.
Tai nėra tiesa – jie tikrai prasidėjo per trumpą laiką, bet vienas po kito. Kai žiniasklaidoje pasipylė gąsdinantys pranešimai, galėjo pasirodyti, kad ugnis visur įsiplieskė kone tą pačią dieną. Iš tiesų buvo ne taip ir jie nebuvo sukelti specialiai.
Miškų gaisrus paprastai įplieskia žaibai arba žmonės, pavyzdžiui, neatsargiai numetę smilkstančią nuorūką arba be priežiūros palikę laužavietę. Jų tikimybė didesnė, kai oras karštas, o žemė sausa, taigi liepsnos paprastai nenuslopsta visą vasarą (tas pats prognozuojama ir dabar).
Dėl šilto ir sauso oro sumažėja drėgmės, dėl to augmenija ir durpės, kurios yra puikus kuras gaisrams, išdžiūna ir susidaro sąlygos miškui lengviau užsiliepsnoti ir degti. Svarstoma, kad ugniai plisti padėjo ir medžius pažeidę kenkėjai.
Šiemet pirmieji gaisrai kilo jau balandžio pabaigoje pietvakarinėse Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Netrukus ugnis įsiplieskė ir rytinėse Naujosios Škotijos bei Kvebeko, pietinėje Ontarijo provincijose.
Po žiemos su negausiu sniegu Atlanto pakrantėje sekė itin sausas pavasaris.
Naujosios Škotijos, kuri kone visa apsupta vandenyno ir kurioje klimatas gana drėgnas, sostinėje Halifakse nuo kovo iki gegužės iškrito tik 120 mm kritulių – trečdalis vidutinės daugiametės normos.
Pavasario pabaigoje termometro stulpeliai šovė į viršų iki 33 laipsnių – maždaug 10 laipsnių daugiau nei paprastai šiuo metų laiku. Albertoje vidutinė daugiametė temperatūra gegužę viršyta 12 laipsnių.
Pavasario pabaigoje termometro stulpeliai šovė iki 33 laipsnių – 10 laipsnių daugiau nei paprastai.
Naujosios Škotijos pietvakariuose pirmasis gaisras kilo gegužės 27-ąją, pranešimas apie jį buvo užfiksuotas diena vėliau. Ugnis netoli Halifakso buvo pastebėta gegužės 29 d. Išsiplėtę iki kelių šimtų kvadratinių kilometrų, dabartiniai gaisrai šioje provincijoje yra didžiausi per visą laiką, kai renkama informacija apie tokius įvykius.
Tiesa, žmogiškojo faktoriaus negalima atmesti – kai kur medžiai išties galėjo užsiliepsnoti dėl žmogaus veiksmų ar kitų ne natūralių priežasčių. Pavyzdžiui, nuo laužaviečių, elektros laidų ar net visureigių, nuo kurių įkaitusių išmetimo vamzdžių galėjo užsidegti žolė. Tyrėjai bando nustatyti tokius atvejus, ieškodami, kur ugnis prasidėjo ir kaip ji plito.
Tiems, kurie sąmoningai padegė mišką, Albertoje gresia bauda iki maždaug 90 tūkst. eurų arba iki 2 metų nelaisvės. Saskačevane už tai galima sulaukti baudos iki maždaug 460 tūkst. eurų arba iki 3 metų kalėjimo arba abiejų.
Mitas: gaisrus sukėlė virš miškų ugnį sėjantis sraigtasparnis
Organizacija „Media Matters for America“ („Medija yra svarbi Amerikai“, MMFA) atkreipė dėmesį, kad platformoje „TikTok“ paskelbti įrašai su melagienomis, esą gaisrus įplieskė padegėjai, ugnis iš sraigtasparnių ir pan., sulaukė milijonų peržiūrų ir buvo netrukdomai platinami įvairiuose socialiniuose tinkluose. Tik kai kurie iš šių įrašų buvo pašalinti.
Ten pasirodė ir minėtas lietuvio pasidalintas miško gaisro vaizdo įrašas su komentaru, kad „Tai buvo vaidinimas“. Įrašo platformoje nebėra, bet tokį patį ar panašių įrašų ne vieną vis dar galima rasti kitose paskyrose.
15 sek. trukmės įraše, perfilmuotame iš TV ekrano, matyti virš miško skrendantis mėlynos, geltonos ir raudonos spalvos sraigtasparnis su prikabintu įrenginiu, iš kurio ant medžių veržiasi liepsnos.
Atlikus kai kurių įrašo kadrų atvirkštinę paiešką, šią sceną galima rasti filmuke, kurį birželio 5 d. savo paskyroje „Facebook“ paskelbė Britų Kolumbijos vyriausybinė organizacija „BC Wildlife Service“ („Britų Kolumbijos laukinės gamtos tarnyba“).
Nuo maždaug 1.17 min. matyti, kaip sraigtasparnis, skrisdamas virš miško, tarytum spjaudo ugnį. Pusketvirtos minutės trukmės filmuke kalbama apie veiksmus gaisrams, kurie tuo metu regione jau buvo apėmę daugiau nei 240 tūkst. hektarų miškų, sutramdyti.
Be kita ko, kalbama apie planuotą padegimą, kuriuo siekiama sukelti priešpriešinį gaisrą. Taip specialiai sukeltu gaisru siekiama sustabdyti nekontroliuojamą miško gaisrą.
„Birželio 1 ir 2 d. sėkmingai atlikti du planiniai padegimai, kurių metu buvo užtikrinta 55 km ilgio linija palei pietinį gaisro šoną, – teigiama paaiškinime prie įrašo. – Dabar antžeminės įgulos gali saugiai pasiekti šią gaisro dalį ir pradėti jungti šią liniją su kitomis gaisro dalimis.“
Anot tarnybos, planuoti padegimai yra esminė gaisrų valdymo priemonė, kuria siekiama pašalinti vadinamąjį miško kurą. Išvalius tam tikrą plotą, sukuriama priešgaisrinė juosta, kuris veikia kaip buferis ir sumažina tolesnio ugnies plitimo galimybę.
Tam naudojamas specialus įrankis, angliškai vadinamas heli-torch. Jis pripildomas gelinio benzino, kuris yra tirštesnis, dega ilgiau ir yra efektyvesnis.
Šią priemonę kaip efektyvų būdą miškams prižiūrėti nuo seno naudodavo Kanados čiabuviai.
Mitas: Niujorką apgaubė ne gaisrų dūmai, o amonio nitrato debesis
Pragaištingiausių iš visų, kada nors užfiksuotų, gaisrų Kanadoje dūmai pasiekė ir JAV. Žmonės įspėti neiti į lauką ir dėvėti apsaugines kaukes. Dėl dūmų Niujorkas paskendo oranžiniame smoge, įspėta dėl itin prastos oro kokybės.
Situacija ne ką geresnė ir Vašingtone – sostinėje buvo paskelbtas violetinis pavojaus dėl oro kokybės lygis, kuris reiškia „labai nesveikos oro sąlygos visiems gyventojams, ne vien tiems, kurie turi kvėpavimo problemų“.
Įspūdingi vaizdai iš aptemusio Niujorko pagimdė dar vieną melagieną – esą šis didmiestis paskendo amonio nitrato, ne dūmų debesyje. Neva tai susiję su 30 tūkst. tonų šios medžiagos, dingusios iš traukinio gegužę. O toks smogas už 3 tūkst. mylių nuo gaisro vietos negalėjo susidaryti. Tai nėra tiesa.
Stiprūs vėjai aukštai atmosferoje gali išnešioti dūmus dideliais atstumais, todėl nieko neįprasto, kad didžiuliai, smarkūs gaisrai sukelia nesveikas sąlygas už šimtų kilometrų. Juoba kad kaip tik toks atstumas – 4 773 km arba 2 966 mylios – skiria Niujorką ir didžiausią Britų Kolumbijos miestą Vankuverį, kuris yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Nuo Niujorko iki Kvebeko provincijos sostinės tokiu pačiu pavadinimu – apie 830 km.
Aplink žemo slėgio sistemą netoli Naujosios Škotijos oras cirkuliuoja prieš laikrodžio rodyklę. Oras stumiamas į pietus nuo Kvebeko gaisrų. Ten oro srovės surenka dūmus, o tuomet pasuka į rytus virš Niujorko valstijos, nešdamos dūmus į rytinę pakrantę.
Dūmai buvo užfiksuoti net už tūkstančių kilometrų Norvegijoje, pranešė jos Klimato ir aplinkos tyrimų institutas NILU.
Niujorką apgaubusio smogo spalvą lemia reiškinys, vadinamas Reilėjaus sklaida, dienraščio „Washington Post“ žurnalistams paaiškino klimatologas Peteris Kalmusas.
Mokslininkai šviesą apibūdina kaip elektromagnetinę bangą, o skirtingos spalvos siejamos su tam tikru bangos ilgiu – atstumu tarp bangos viršūnių. Pavyzdžiui, raudonos spalvos bangos yra pusantro karto ilgesnės už mėlynas.
Dangaus spalva priklauso nuo šviesos bangų ilgio ir ore sklandančių dalelių, kurios šviesą užstoja, rūšies bei kiekio. Gaisro dūmų dalelės praleidžia ilgesnes bangas (raudoną, oranžinę), bet užstoja trumpesnes (žalią, mėlyną, geltoną).
Mitas: gaisrai su klimato kaita nesusiję
Kanados vakaruose gaisrai yra natūralus ir įprastas reiškinys miškų ekosistemoje. Jie pašalina nulūžusias šakas ir neužaugusius medelius, atveria saulės šviesą lapijai, išnaikina ligas ir vabzdžius, kurie tik kenkia medžiams. Kai kurių rūšių medžiai po tokių gaisrų auga greičiau.
Bet tokie dideli gaisrai nėra naudingi gamtai ir, be kita ko, buvo nulemti joje atsiradusių pokyčių, juoba kad temperatūra Kanadoje kyla greičiau nei daugelyje kitų vietų – nuo 1948 m. iki 2022 m. vidutinė temperatūra šioje šalyje pakilo 1,9 laipsnio Celsijaus. Nors ugnies negalima tiesiogiai susieti su žmogaus veiklos nulemtais pokyčiais, dėl klimato kaitos susidariusios ekstremalios orų sąlygos – ilgesnės, sausesnės vasaros – yra palankios gaisrams kilti.
Manoma, kad klimato kaita pakrančių regionams reiškia daugiau lietaus, taigi mažesnę gaisrų riziką. Bet dėl šiltesnės atmosferos drėgmės dirvožemyje mažėja, todėl gaisrų rizika vis tiek išauga.
Šiltesnis oras sukelia ir daugiau žaibų. Jie susidaro, kai karštas oras kyla viršun ir skystos dalelės „atsitrenkia“ į ledukus, taip sukurdamos elektros krūvį. Tyrimai rodo, kad dėl 1 laipsniu pakilusios vidutinės temperatūros žaibų padaugėja 12 proc.
Žaibas paprastai trenkia į aukštą objektą – pastatą, medį. Šiauriniame pusrutulyje žaibas medžiu „nuslysta“ žemyn, kartais jo net nepažeisdamas. Jei lyja ar žemė šiaip drėgna, ugnis tik kurį laiką pasmilksta ir užgęsta. Jei miško paklotė išdžiūvusi, oras sausas ir dar vėjuota, ji įsiliepsnoja ir ima plisti, paaiškino Britų Kolumbijos Thompsono upių universiteto miškų gaisrų profesorius Michaelas Flanniganas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kanadoje bene didžiausi istorijoje miškų gaisrai nebuvo sukelti tyčia ar iš ugnį sėjančių sraigtasparnių. Jie įvairiose vietose kilo vienas po kito ir daugiausia dėl žaibų, išsausėjusios žemės bei karšto oro, kaip klimato kaitos padarinys, tik kai kurie galėjo įsiplieksti dėl žmogaus – pavyzdžiui, numestos nuorūkos, neprižiūrėtos laužavietės. Liepsnos paplito taip plačiai ir susidarė tiek daug dūmų, kad jie pasiekė ne tik Niujorką, kurį dėl to uždengė oranžinis smogas, bet ir Europą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
