Nuo 2005 m. Argentinos prokuroras kovojo, kad dėl žiauraus išpuolio atsakytų kaltieji. Jis tvirtino, kad už šio teroro akto stovi Iranas, o neseniai pareiškė, kad Argentinos valdžia kliudo jo pastangoms tai įrodyti.
Sekmadienio naktį A.Nismanas buvo rastas negyvas savo namuose – vos po kelių valandų jis turėjo kalbėti Argentinos parlamentinėje komisijoje apie 1994-ųjų sprogdinimus.
Kol kas pagrindinė policijos versija – prokuroras nusižudė. Tačiau Irano operacijų kitose valstybėse istorija rodo, kad tai galėjo nebūti savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo, pažymi „The Daily Beast“.
Šis įvykis skausmingai primena 20-30 metų istoriją, kai Teheranas, padedamas „Hezbollah“, vykdė teroristinius aktus prieš Islamo Respublikos priešus – į kitas valstybes siuntė smogikus.
A.Nismano kūnas sekmadienį buvo rastas jo apartamentuose 13-ame prabangaus daugiabučio aukšte. Jo apsaugai buvo skirta 10 Argentinos federalinės policijos pareigūnų, tačiau nė vienas jų jo nesaugojo namuose. Vyro kūnas buvo rastas vonioje, šalia jo – .22 kalibro šautuvas su viena tuščia tūtele.
Neabejojama, kad prokuroro mirtį ilgus metus gaubs įvairios sąmokslo teorijos. Kaip ir 1994-ųjų sprogdinimą. Nors oficialiai Irano dalyvavimas nėra patvirtintas, žvalgybos pasaulis neabejoja, kad tai Irano smogikai stovėjo už šio mirtino išpuolio ir dar vieno – kai 1992 metais automobilyje padėta bomba užmušė 29 žmones.
Tuo metu Izraelio pajėgos puolė „Hezbollah“ lyderius ir Irano sąjungininkus Libane, o „Hezbollah“ ir Iranas smurtu atsakydavo kai tik galėdavo. „Tai ilgai besitęsiantis žaidimas, kuris žaidžiamas pagal Biblijos taisykles“, – sakė vienas aukšto rango Izraelio žvalgybos pareigūnas, turėdamas omenyje „akis už akį“.
Nuo 1987 iki 1993 metų Europoje buvo nužudyti mažiausiai 18 Teherano režimui nepritariančių asmenų.
Iranas tuomet susidorodavo ne tik su opozicija namuose, bet ir užsienyje. Nuo 1987 iki 1993 metų Europoje buvo nužudyti mažiausiai 18 Teherano režimui nepritariančių asmenų, skelbia Prancūzija.
Anot CŽV, nuo 1989 iki 1996 metų „Hezbollah“ tinklas surengė 200 didelių atakų, kurios pareikalavo šimtų žmonių gyvybių.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Irano valdžia, panašu, nusprendė sumažinti šių operacijų skaičių – po to, kai užsienio valstybės itin priartėjo prie tiesos išsiaiškinimo. Vokietija pradėjo didelį tyrimą dėl kurdų lyderių Berlyne nužudymo 1992 m. (atsekta, kad jie susiję su tuometiniu Irano žvalgybos agentūros vadovu Ali Fallahianu). 1994-ųjų sprogdinimas Buenos Airėse sukrėtė visą pasaulį. 1995 m. Saudo Arabijoje buvo susprogdintas apartamentų kompleksas – žuvo 19 amerikiečių. Buvo susektas šio išpuolio ryšys su Irano mulų grupe.
Pastaraisiais metais Iranas bando vaizduoti save kaip normalią tarptautinės bendruomenės narę – veda derybas su JAV ir Europa dėl savo branduolinės programos ateities. Tačiau šiemet pasirodė ženklų, kad grįžtama prie senojo „biblinio žaidimo“.
Praėjusią savaitę „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah gyrėsi, kad jo organizacija dabar turi tokių ginklų, kad galėtų atakuoti bet kurią Izraelio vietą. „Mes atlikome visus būtinus pasirengimus būsimam karui“, – pareiškė jis.
Tuomet sekmadienį Izraelio pajėgos nukovė aukšto rango „Hezbollah“ pareigūnus, kurie veikė Golano aukštumose. Izraelio spauda pranešė, kad vienas jų – Jihadas Mugniyehas – planavo atakas Izraelyje.
Ar A.Nismanas – šio ilgo nužudymų karo auka, ar jis iš tiktųjų pasirinko savižudybę, parodys tyrimas. Nebent jam kas nors sukliudys.
