Juodame automobilyje „Lexus“ negyvas aptiktas O.Jerovinkinas, kuris esą patyrė staigų širdies smūgį, nuo 2008 metų vadovavo Rusijos valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ prezidento Igorio Sečino komandai.
Anuomet I.Sečinas taip pat buvo Rusijos vicepremjeras ir iki šiol yra laikomas vienu artimiausių šalies prezidento Vladimiro Putino patikėtinių.
O I.Sečinas ne vieną ir ne du kartus minimas garsiojoje Ch.Steele'o ataskaitoje, kurioje teigiama, kad Rusija gali turėti D.Trumpą kompromituojančios informacijos ir laikyti naująjį JAV prezidentą įkaitu.
O.Jerovinkinas pačioje Rusijoje buvo apibūdinamas kaip svarbi tarpinė grandis I.Sečino ir V.Putino santykiuose.
Ch.Steele'as pernai vasarą rašė, kad turi I.Sečinui artimą šaltinį, kuris neva ir atskleidė galimus ryšius tarp įtakingų D.Trumpo komandos narių – Carterio Page'o, Paulo Manaforto – ir Kremliaus.
C.Page'as, kaip rašė Ch.Steele'as, rengė susitikimus su I.Sečinu. Lyg tyčia jau žinoma, kad C.Page'as, dabar D.Trumpo komandoje jau nebedirbantis, gruodį lankėsi Maskvoje – o netrukus mirė O.Jerovinkinas.
Kai buvo rastas automobilis su mirusiu „Rosneft“ pareigūnu, Rusijos tyrėjai tikino, kad O.Jerovinkinas ir anksčiau turėjo problemų su širdimi, o jo mirtis nelaikoma smurtine. Tačiau velionio kūnas kažkodėl buvo nugabentas į FST morgą.
O.Jerovinkinas pačioje Rusijoje buvo apibūdinamas kaip svarbi tarpinė grandis I.Sečino ir V.Putino santykiuose.
Su Rusija siejamų saugumo grėsmių ekspertas Christo Grozevas neatmeta galimybės, kad būtent O.Jerovinkinas yra vienas svarbiausių Ch.Steele'o šaltinių.
„Mano šaltiniai Maskvoje O.Jerovinkiną man apibūdino kaip I.Sečino iždininką ir tarpinę grandį tarp I.Sečino ir V.Putino. Dėl vieno ir viešai, ir privačiai sutaria visi: kad O.Jerovinkinas buvo artimiausias I.Sečino padėjėjas“, – teigė tyrimų centrui „Risk Managament Lab“ Bulgarijoje vadovaujantis Ch.Grozevas.
„Neturiu jokių abejonių, kad tuo metu, kai mirė O.Jerovinkinas, V.Putinas jau turėjo Ch.Steele'o parengtą ataskaitą apie D.Trumpo ir Rusijos ryšius ant savo stalo. Jis (V.Putinas, – red.) būtų žinojęs, ar informacija paremta faktais, ar išgalvota.
V.Putinas būtų turėjęs motyvą ieškoti skundiko. Jis galėjo nuspręsti, kad O.Jerovinkinu Kremliui bent jau verta pasidomėti“, – rašė Ch.Grozevas.
Tiesa, kiti ekspertai tokia teorija, švelniai tariant, abejoja. Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Markas Galeotti teigė: „Kaip taisyklė, tokie žmonės kaip generolas Jerovinkinas nėra dramatiškai žudomi.“
Ir vis dėlto garsiosios ataskaitos autorius, 52 metų buvęs britų žvalgybos tarnybos MI6 žvalgybininkas Ch.Steele'as iki šiol slapstosi.