Saliha ir Reyhana (vardai pakeisti) užeina į vieną iš Vokietijos kebabinę ir paklausia, ar gali čia pasimelsti. Darbuotojas sutinka. Moterys įeina į užkandinę ir pasitiesia rankų darbo maldų kilimėlį ant grindų. Devinta valanda vakaro, užkandinės darbuotojas ruošiasi baigti darbą. Saliha, naudodamasi „Iphone“, nustato Mekos kryptį. Tada abi moterys klaupiasi ir pradeda melstis.
Abi vilki nikabą – šydą, dengiantį visą kūną – ir pirštines. Pro kebabinę rieda automobiliai. Pašaliniams žmonėms jos – pačios tikriausios teroristų žmonos. Vokietijos policija salafistus, kaip keliančius grėsmę taikai ir valstybės stabilumui, akylai stebi. Salafistai gyvena vadovaudamiesi pranašo Mahometo mokymu.
Abi vilki nikabą – šydą, dengiantį visą kūną – ir pirštines. Pro kebabinę rieda automobiliai. Pašaliniams žmonėms jos – pačios tikriausios teroristų žmonos.
Po poros minučių moterys susivynioja kilimėlius ir padėkoja jas įleidusiam darbuotojui. Vokiškai jos kalba be akcento – jos Vokietijos pilietės.
Dar prieš keletą metų Saliha (31 m.) ir Reyhana (23 m.) atrodė visiškai kitaip. Saliha avėjo batelius aukštais kulnais ir vilkėdavo garsių dizainerių kostiumų kopijomis. Jos vardas buvo vokiškas. Savaitgaliais ji šokdavo klubuose, klausydavosi techno ar hiphopo muzikos.
Reyhana buvo mokyklos muzikos grupės narė, su grupe keliaudavusi po muzikos festivalius. Ji buvo laikoma gražiausia mergina visoje mokykloje, turėjo auskarų įvairiose kūno vietose, akis storai apvesdavo juodu pieštuku ir didžiuodavosi savo juodais, banguotais ir ilgais plaukais.
Abi jos jau baigusios vidurinę. Po mokyklos baigimo Saliha dirbo kosmetike, vėliau restorane, sporto klube, vaikų darželyje ir laikraštyje. Reyhana dirbo kirpėja. Moterys susipažino, kai abi atvyko į Bad Godesbergą. Būtent čia jų gyvenimas pasisuko visiškai kita linkme.
Reyhana ištekėjo už vyro, kuris dabar yra sulaikytas ir Štutgarte laukia teismo proceso. Kaltinamasis yra nusikalstamos organizacijos narys, kuris verbuodavo vokiečius tapti džihadistais. Saliha Bad Godesberge, mieste, garsėjančiame salafistų išpuoliais, nebegyvena, tačiau atvyksta čia aplankyti Reyhanos porą ar tris kartus per metus.
Kadangi užkandinė, kurioje moterys meldėsi, jau užsidarė, Saliha ir Reyhana pavalgyti nuėjo į kitą, dirbančią iki vėlumos. Jos pasirinko patį atokiausią staliuką, už kolonos, kad niekas nematytų jų valgančių. Leisti nepažįstamiems vyrams pamatyti jų veidus joms yra nuodėmė.
Saliha užsisako tradicinį kebabą su daržovėmis ir padažu. Dešinėje rankoje laikydama šakutę, kaire ranka šiek tiek kilsteli šydą ir įsideda maistą į burną, nepaleisdama galvos apdangalo. Sukramto greitai. „Mėsos gali valgyti tiek, kiek nori ir nesustorėsi“, – aiškina ji. Saliha laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos. Tai reiškia, kad ji nevalgo ryžių, duonos ar bulvių – per du mėnesius ji jau numetė 4 kilogramus.
Į rojų pateks tik tos moterys, kurių vyrai bus patenkinti. Į rojų patekti nori ir Saliha, ir Reyhana.
Šią popietę Reyhana internete ieškojo būdų, kaip sudeginti dar daugiau kalorijų. Moterys rūpinasi savo išvaizda, nes nori būti patrauklios savo vyrams, tačiau lyg pasiteisinimą cituoja eilutes iš Korano, jog Alachas sako, kad vyras, jei nori, gali turėti iki keturių žmonų.
Į rojų pateks tik tos moterys, kurių vyrai bus patenkinti. Į rojų patekti nori ir Saliha, ir Reyhana. Jos tiki, kad į pasaulį atėjo vedamos blogio, o vienintelis būdas grįžti į rojų yra kupinas išbandymų ir pavojų. „Alachas išbando tuos, kurie jį myli“, – sako Reyhana.
Islamas visiškai pakeitė Salihos gyvenimą. Ją augino hipiuojanti vieniša mama, dirbusi ekologinių produktų krautuvėlėje. Saliha nebuvo religinga. Ji tikėjo tik tuo, kad vieną dieną taps puiki šokėja. Saliha tikėdavo, jog vakaras pavyko, jei gaudavo daug vaikinų telefonų numerių. Ji turėjo visokių – graiką, italą, iš Rusijos sugrįžusį vokietį.
Nė viena iš tų draugysčių nebuvo rimta. Tačiau vieną dieną ji sutiko vaikiną, kuris patarė paskaityti Koraną. Šventąją knygą Saliha pradėjo skaityti vien tam, kad naujajam vaikinui įrodytų, jog čia rašomos visiškos nesąmonės. Nepaisant išankstinės nuomonės, Saliha suprato, kad pranašas Mahometas kalbėjosi su ja tiesiogiai. Ji jautė tarsi jis sakytų: „Tikėk! Tikėk, nes tai yra tiesa.“ Saliha pasijuto laiminga.
Mergina apsilankė mečetėje. Sutikti žmonės jai atrodė lyg broliai ir seserys. Jie jai padavė baltą skarelę. Po to ji ėmė segėti plačius sijonus, galiausiai apsigaubė šydu. Daugiau nebeidavo šokti į naktinius klubus: „Tai buvo lyg gimimas, Kalėdos, Velykos, tikra meilė – viskas kartu.“
Reyhanos tėvai į Vokietiją iš Alžyro atsikraustė 1992 metais. Jos tėvas įkūrė arabišką radijo stotį ir pilietinę asociaciją. Vakarais Reyhana su draugais eidavo į kavinę, klausydavosi muzikos ir gerdavo gaiviuosius gėrimus. Vaikystėje iš jos buvo tikimąsi, kad ji laikysis Korano taisyklių, tačiau ji per daug to neėmė į galvą.
Pradėjusi lankyti kirpėjų kursus, ėmė domėtis mada. Vieną dieną, praėjus kelioms dienoms po 17-jo gimtadienio, lietui lyjant, ji išsipuošusi sėdėjo autobusų stotelėje ir susimąstė apie gyvenimo prasmę: „Tai buvo diena, kai Alachas atnešė meilę į mano širdį.“
Tą dieną ji nusprendė, kad ankstesnis gyvenimas nebedžiugina, yra nuodėmingas. Net dėvėti džinsus, rūkyti cigaretes ir klausytis Alicia Keys dainų buvo nuodėminga. Nuo tada mergina meldžiasi penkis kartus per dieną.
„Man labai gėda, kokia buvau praeityje“, – pritaria jai Saliha. Ji taip pat rūkymą laiko nuodėme. Tačiau tiki, kad nerūkydama čia, galės rūkyti tiek, kiek geidžia, rojuje.
Jos gali dažytis antakius, bet negali jų pešioti. Sekso metu jos negali būti nerangios. „Alachas pagalvojo apie viską. Jis pats geriausias“, – sako Reyhana.
Abi draugės gyvena pasaulyje, kupiname taisyklių, kurias tikintiesiems paliko pranašas Mahometas. Moterys nebeturi teisės priimti savo sprendimų. Jų gyvenimas griežtai kontroliuojamas. Jų virtuvė visada privalo būti švari, nes vieną dieną joje gali apsireikšti Alachas. Jos gali dažytis antakius, bet negali jų pešioti. Sekso metu jos negali būti nerangios. „Alachas pagalvojo apie viską. Jis pats geriausias“, – sako Reyhana.
Alachas sprendžia, ar po mirties žmonės pateks į dangų ar į pragarą. Pragare geriamasis vanduo susargdina, visi išstorėja, oda tampa spuoguota ir negraži. Saliha trokšta, kad jos oda būtų lygi kaip stiklas, todėl siekia rojaus.
Ji tvirtina, kad rojuje yra ir alkoholio, išpilstomo į auksines taures.
Maistas patiekiamas lėkštėse, kurios dekoruotos deimantais, žmonės rojuje gyvena prabangų gyvenimą. Pirmajame aukšte bus daug makiažo priemonių, o antrajame aukšte bus tiek drabužių, kad niekada nereikės sukti galvos, ką apsirengti.
Žodžiu, gyvenimas bus panašus į tą, kurį ji gyveno būdama netikinti, tik daug geresnis. Ji ir vėl bus aštuoniolikos, nesigaubs šydu ir nebeprakaituos. Tačiau tam, kad patektų į rojų, joms reikia išlaikyti Alacho siųstus išbandymus.
Šeštadienio rytą draugės apsilanko pas iranietę kirpėją. Rūsyje įrengtoje kirpykloje nėra langų, į patalpą vyrai neįleidžiami. Saliha nusiima šydą ir atidengia ilgus, banguotus plaukus. Ji vilki žvilgančias tampres ir marškinėlius su gilia iškirpte. Namuose ji vaikšto apsiavusi aukštakulniais.
„Širdyje esu labai mergaitiška“, – šypteli. Reyhana stebi, kaip dažomi Salihos plaukai. Šiandien ji nesidarys jokių grožio procedūrų. Jos vyras sulaikytas iki teismo. Kai jis grįš, Reyhana apsilankys soliariume, nes jos vyrui patinka ruda oda.
Vyrui Reyhaną rekomendavo broliai, sakydami, kad ji atrodo panaši į Angelina Jolie. Reyhana ištekėjo už vokiečio, kuris po dviejų savaičių pažinties atsivertė į islamą. Ji norėjo sužinoti viską apie islamą ir išsilaikyti vairavimo teises. Po šešerių metų ji turi tris vaikus, bet neturi vairuotojo teisių. „Mano vyras – patrauklus ir praktikuojantis musulmonas. Ko dar gali norėti moteris?“ – klausia Reyhana.
Kartu su Saliha ir Reyhana kirpykloje sėdi ir Salihos mama, kuri kiekvieną šeštadienį atvyksta padėti dukteriai, auginančiai keturis vaikus. Kai Salihos močiutė norėjo įsidarbinti, pirmiausia turėjo paprašyti vyro leidimo. Salihos motinai reikėjo gerai pakovoti, kad taptų tvirta, šiuolaikine moterimi. Apie tai, kaip moteris turi atrodyti, ji mano visai kitaip nei dukra.
„Mano vyras nenori turėti antros žmonos. Jis sako, kad jam pakanka manęs. Jis sako, kad būtų paprasta turėti antrą žmoną ir miegoti su ja. Vienai nakčiai būtų malonu. Tačiau turėti antrą žmoną reiškia per daug įsipareigojimų, kurių jis nenori. Be to, jis sako, jei elgsiesi blogai su žmonomis, Alachas suparalyžiuos kūną iki pusės“, – sėdėdama kirpėjos kėdėje kalba Saliha.
„O kas nutiks, jei vyras tave išduos. Ar jis bus užmėtytas akmenimis“, – klausia Salihos mama.
„Ne iš karto. Tik tuo atveju, jei aštuonios akys pamatys lytinius santykius“, – atsako Saliha. „Tada jį užmėtys akmenimis?“ – vėl teiraujasi motina. „Tada jis bus užmėtytas akmenimis. Ir tai yra teisinga“, – atsako Saliha.
Kurį laiką grožio salone – tyla. „Kasdien bandau išmokti tolerancijos. Tačiau ne visada sėkmingai“, – vėl prabilo motina, papasakojusi apie neseną ginčą su dukra dėl homoseksualumo.
„Būti gėjumi reiškia nelaimę“, – sako Saliha. Homoseksualumas, jos nuomone, nėra normalu. „Ką gali pasakyti nenormalaus apie Horstą?“ – klausia motina apie šeimos draugą gėjų. Jų pokalbio tyliai klausosi Reyhana ir prataria: „Oi, ne šiaip sau Alachas pasmerkė homoseksualus mirčiai pragaro liepsnose.“
Salafistų žmonos namuose nelaiko jokių nuotraukų, nes tiki, kad dėl jų namuose negalėtų lankytis angelai. Niekam neleidžiama atkartoti Dievo kūrinio. Saliha gyvena šiuolaikiniame, erdviame bute. Vakarais Saliha su vyru mėgsta klausytis uždegančių imamų kalbų.
Reyhana su vyru kurį laiką gyveno Egipte, kur mokėsi arabų kalbos. Ten jie sužinojo, kad Reyhanos vyro ieško Vokietijos policija. Tada jie pabėgo į Pakistaną ir apsigyveno trobelėje Hindukušo kalnuose. Vos už keleto kilometrų „šventajam karui“ buvo ruošiami vokiečių atsivertėliai. Aplink skraidė amerikiečių karo lėktuvai, tačiau Reyhana nebijojo mirties. Ji manė, kad mirtis ją priartintų prie Alacho.
Pakistane ji mokėsi anglų kalbos ir siūti. Kaip siuvimo modelius ji naudojo pavyzdžius iš „H&M“ katalogų. Jų gyvenimas bėgo daugmaž įprastine vaga, tačiau Reyhana vis tiek nesijautė rami.
„Bėda ta, kad, jei nieko nenutinka per tris mėnesius, imu nerimauti, kad Alachas nėra patenkintas“, – sako Reyhana. Ji tiki, kad jei Alachas nebesiunčia jai išbandymų, galbūt jau nustojo ją mylėti. Tačiau išbandymai netruko ateiti. Gyvenimas Pakistane nebetenkino, todėl jie patraukė į Stambulą. Turkijoje Reyhanos vyras buvo suimtas ir perduotas Vokietijai. Iš paskos su vaikais į Vokietiją sugrįžo ir Reyhana.
Neseniai Reyhana nupirko dukrai knygelę „Darželyje esu musulmonė“. Ketverių metukų mergaitė gimė Ulme (Vokietija), išmoko vaikščioti Egipte, kurį laiką gyveno Pakistane. Reyhana dar nenusprendė, ar ves savo vaiką į vokiečių darželį.
Vakarienei Reyhana patieks pitos, alyvuogių ir datulių. Atvyks uošvis. Reyhana su vyru jam padovanojo kelionę į Meką, po kurios vokietis atsivertė.
Ji bijo, kad dukra gali vaikiškai pabučiuoti berniuką. Be to, vokiečių darželiuose švenčiamos Kalėdos ir gimtadieniai, kurių metu vaišinamasi guminukais, kurie gaminami iš želatinos (o ši – iš kiaulienos). „Vaikai yra kaip balti marškiniai. Išėję į lauką juos susipurvina, kai jie grįžta, turi juos išskalbti“, – sako moteris.
Vakarienei Reyhana patieks pitos, alyvuogių ir datulių. Atvyks uošvis. Reyhana su vyru jam padovanojo kelionę į Meką, po kurios vokietis atsivertė. Kai Reyhana pradėjo dengtis šydu, jos motina irgi pradėjo ryšėti skarelę, o tėvas dabar rūko tik pasislėpęs. „Mes negalime priversti žmonių ką nors daryti, bet galime supažindinti su islamu“, – sako Reyhana.
Salihai ir Reyhanai Vokietijoje tenka patirti pažeminimą ir pašaipų dėl religijos.
„Vokiečiai mūsų nekenčia. Kai kas nors nutinka, mes visada pirmi užsipuolami“, – sako dvi salafistės. Labiausiai jos norėtų, kad pasaulyje būtų daugiau supratingumo, tolerancijos ir visur įsigalėtų šariatas.
