„The New York Times” publikacijoje remiamasi daugiau nei 20 metų mokesčių deklaracijomis ir teigiama, kad D.Trumpas, kuris skelbiasi milijardieriumi, 2016 metais, kai laimėjo prezidento rinkimus, sumokėjo tik 750 dolerių federalinių pajamų mokesčių.
Tiek pat jis sumokėjo ir 2017-aisiais, o 10 iš 15 ankstesnių metų iš viso nemokėdavo federalinio pajamų mokesčio, nes deklaruodavo praradęs gerokai daugiau pinigų nei uždirbęs.
D.Trumpas daug metų kūrė itin sėkmingo verslininko įvaizdį – buvo ir laida televizijoje, ir blizgantys viešbučiai, golfo laukai.
Bet po „The New York Times“ publikacijos net viena ukrainietė fotografė Oksana Parafeniuk tviteryje parašė: „Aš esu Ukrainoje gyvenanti ukrainietė, ir aš sumokėjau daugiau nei 750 dolerių mokesčių 2019-aisiais, kai du mėnesius Vermonte dirbau už 15 dolerių valandinį atlygį.“
Apie D.Trumpą ir jo sumokamus mokesčius vėl pradedama kalbėti prezidentui itin nepalankiu metu – respublikono kampanijos komandai ir taip sunku atremti kritiką dėl sprendimų COVID-19 pandemijos metu.
Be to, pirmieji prezidentiniai debatai – jau antradienį, tad J.Bidenas gauna puikią progą skaudžiai smūgiuoti varžovui. Balsavimas paštu jau prasidėjęs, tad D.Trumpui, apklausose ir taip ženkliai atsiliekančiam nuo demokrato, gali būti labai sunku perimti iniciatyvą, kurią kažin ar kada ir turėjo.
Atlaikė jau daug smūgių
D.Trumpo komanda nė neslėpė, kad per pirmuosius prezidentinius debatus perrinkimo siekiantis prezidentas žada pulti J.Bideną ir kuo mieliausiai lįsti į asmeniškumus. Tačiau dabar tai bus sunku.
D.Trumpas jau daug kartų išgyveno, regis, mirtinus smūgius, kurie būtų paskandinę bet kurį kitą politiką.
„Donaldui Trumpui reikia, kad per šią kampaniją būtų kalbama apie Joe Bideną. Bet žinia apie mokesčius reiškia, kad prieš svarbiausią kampanijos vakarą, debatus, bus kalbama apie Trumpo būdą ir chaosą“, – mano ilgametis respublikonų konsultantas Alexas Conantas.
Žinoma, D.Trumpas jau daug kartų išgyveno, regis, mirtinus smūgius, kurie būtų paskandinę bet kurį kitą politiką.
Tarp tokių atvejų, be jokios abejonės, įeina prieš 2016 metų rinkimus paviešinantis garso įrašas, kuriame girdėti, kaip D.Trumpas giriasi be leidimo bučiavęs ir graibęs moteris.
Įrašas buvo paviešintas likus dviem dienoms iki antrųjų jo debatų su Hillary Clinton ir buvo laikytas tikru nokautu respublikono kampanijai, bet D.Trumpas galiausiai laimėjo rinkimus.
O ir dabar, kaip pastebi AP, daug valstijų jau balsuoja, negana to, šį kartą kaip niekada mažai rinkėjų dar nėra apsisprendę – todėl neaišku, ar ką nors dar gali pakeisti nauja informacija apie D.Trumpą. Per pastaruosius kelerius metus jo reitingai gana stabilūs, kiek viršijantys 40 proc. ribą.
Ar tikrai prašalaitis?
Ir vis dėlto kaltinimai vengimu mokėti mokesčius tikrai bus išgirsti darbininkų tokiose svarbiose valstijose kaip Pensilvanija, Viskonsinas ir Mičiganas.
Visų šių trijų valstijų rinkėjai 2016 metais balsavo už D.Trumpą. „Pew Research Center“ duomenimis, tada jį parėmė maždaug du trečdaliai koledžo nebaigusių baltųjų – nuskurdę ir vadinamąja „pelke“ Vašingtone nepatenkinti rinkėjai.
Tais pačiais 2016-aisiais „Gallup“ apklausa irgi parodė, kad daugelis už D.Trumpą balsavusių respublikonų antrąja pagal svarbą savo pasirinkimo priežastimi nurodė jo kaip verslininko sugebėjimus. Pagrindine priežastimi tapo tai, kad D.Trumpas esą ne politikas, o kaip tik prašalaitis.
Anot AP, net ir šiandien, paklausti, kodėl remia D.Trumpą, rinkėjai dažnai kalba apie jo sėkmę versle. Jie taip pat vis kartoja paties D.Trumpo kartojamą mantrą, kad jis neva labai pasiaukojo pasirinkdamas karjerą politikoje.
Kaltinimai vengimu mokėti mokesčius tikrai bus išgirsti darbininkų tokiose svarbiose valstijose kaip Pensilvanija, Viskonsinas ir Mičiganas.
„Suprask, jo pasiaukojimas yra įrodymas, kad Trumpas į prezidentus ėjo ne siekdamas naudos sau, o norėdamas pagerinti paprastų žmonių gyvenimą“, – rašo naujienų agentūra.
Bet dabar tokių rinkėjų nuomonė apie prezidentą, kuris privačiais lėktuvais skraido iš vieno golfo kurorto į kitą, bet mokesčių sumoka mažiau nei milijonai kur kas kukliau gyvenančių amerikiečių, gali pasikeisti.
2012 metais mokesčių klausimas jau smarkiai pakenkė tuomečiam respublikonų kandidatui Mittui Romney. Tada buvo paviešintas garso įrašas, kuriame girdėti, kaip jis sako, kad 47 proc. amerikiečių, nemokančių federalinių pajamų mokesčių, „priklauso nuo vyriausybės“ ir už jį niekada nebalsuos.
„Mano pareiga – neišgyventi dėl tų žmonių. Niekada neįtikinsiu jų, kad jie turi prisiimti asmeninę atsakomybę ir rūpintis savo gyvenimu“, – teigė M.Romney, kuris galiausiai pralaimėjo Barackui Obamai.
Maždaug pusė amerikiečių nemoka federalinių pajamų mokesčių, tačiau vidutiniškai 2017 metais buvo sumokama 12,2 tūkst. dolerių pajamų mokesčių.
Demokratai jau puola
Demokratai nešvaisto laiko. J.Bideno kampanijos komanda jau pardavinėja lipdukus, skelbiančius: „Aš sumokėjau daugiau pajamų mokesčių nei Donaldas Trumpas.“
J.Bideno rinkimų kampanijos komanda tviteryje paskelbė, kiek federalinių pajamų mokesčių sumokėjo mokytojai (7 239 doleriai), ugniagesiai (5 283 doleriai) ir slaugytojai (10 216 dolerių).
„The New York Times“ publikacijoje atskleidžiama, jog daugelis geriausiai žinomų D.Trumpo projektų patiria didžiulius nuostolius.
Visas šias grupes smarkiai paveikė Vakarų pakrantėje siaučiantys miškų gaisrai ar pandemija: du svarbūs dalykai prieš rengiamus rinkimų debatus.
Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris tviteryje pasidalino kvietimu „pakelti ranką, jei sumokėjote daugiau federalinių pajamų mokesčių nei prezidentas Trumpas“.
„Štai kodėl jis slėpė savo mokesčių deklaracijas. Nes visą tą laiką jis nemokėjo mokesčių. Bet jūs mokėjote“, – taip į rinkėjus kreipėsi dar vienas įtakingas senatorius, Masačusetsui atstovaujantis Chrisas Murphy.
D.Trumpo administracijos ir konkrečiai paties prezidento kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad „The New York Times“ publikacijoje atskleidžiama, jog daugelis geriausiai žinomų D.Trumpo projektų patiria didžiulius nuostolius.
Be to, šimtus milijonų dolerių paskolų, už kurias D.Trumpas asmeniškai laidavo, netrukus reikės grąžinti. Tad gali būti, kad JAV prezidentui su finansais iš tikrųjų sekasi ne gerai, o kone tragiškai.
Šansas J.Bidenui – ar pasinaudos?
J.Bideno kampanijos strategai pastarosiomis savaitėmis kaip tik suaktyvino pastangas rinkėjams vaizduoti D.Trumpą kaip šarlataną, meluojantį už jį balsuojantiems darbininkams. Demokratas savo ruožtu pabrėžia, kad užaugo viduriniojoje klasėje.
„Šie rinkimai yra Skrantonas prieš Parko aveniu“, – neseniai pareiškė J.Bidenas, taip pabrėždamas kontrastą tarp miesto Pensilvanijoje, kuriame užaugo, ir gatvės Manhatane, kur D.Trumpas sukūrė savo vardo verslo imperiją.
„O naujienos apie mokesčius dar labiau papildo šį kontrastą“, – sako daugybei demokratų kandidatų kampanijų strategiją formavęs Joe Trippi, kurio manymu, J.Bidenas dabar gali kreiptis į neapsisprendusius rinkėjus su konkrečiu priekaištu D.Trumpui.
„Jei pavyks patraukti grupę darbininkų klasės rinkėjų, bus galima kalbėti apie Bideno pergalę tokiose valstijose kaip Ohajas“, – tvirtino J.Trippi.
Tuo metu A.Conantas, 2016-aisiais dirbęs su Marco Rubio, atsiminė, kad ir tuomet, per respublikonų pirminių rinkimų debatus, D.Trumpas staiga susigūžė, kai M.Rubio pareiškė, jog jis „pardavinėtų laikrodžius Manhatane“, jei nebūtų paveldėjęs dešimčių milijonų dolerių iš savo tėvo Fredo.
„Ne, ne, ne, ne, – iškėlęs pirštą pradėjo šaukti D.Trumpas ir ėmė tikinti, kad pinigus skolinosi. – Tai labai blogai.“
A.Conantas būtent todėl konstatuoja: „Kol per šią kampaniją bus kalbama vien apie Trumpą, jis pralaimės.“
