Šis susitikimas turėjo vykti dar sausio mėnesį, bet buvo atidėtas JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos išvakarėse, praneša CNN. Nors D.Trumpas yra užsiminęs, kad yra ryšys tarp žmogaus veiklos ir klimato kaitos, jis vis dėlto išreiškė abejones dėl klimato krizės. Dėl to šis susitikimas tapo nesutarimų objektų D.Trumpui pradėjus eiti savo pareigas.
Vis dėlto šio susitikimo metu ekspertai gavo galimybę įspėti dėl klimato kaitos sukelto pavojaus žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad tarp 2030 ir 2050 metų klimato kaita gali sukelti apie 250 tūkst. papildomų mirčių per metus nuo karščio, prastos mitybos ir infekcinių ligų, pavyzdžiui, maliarijos.
PSO prognozuoja, kad tarp 2030 ir 2050 metų klimato kaita gali sukelti apie 250 tūkst. papildomų mirčių per metus.
„Draudimo bendrovių skaičiavimais, ekstremalių meteorologinių reiškinių skaičius akivaizdžiai išaugo“, – susitikimo metu teigė buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as.
Didžioji dauguma mokslininkų – net 97 proc. – sutinka, kad klimato kaitą didele dalimi paskatino žmogaus veikla. Tiesa, dalis mokslininkų abejoja, kad PSO prognozės adekvačios, esą įvertinti mirčių skaičių nuo klimato kaitos būtų sudėtinga. Tačiau kad mirčių daugės, neabejojama.
Kita vertus, yra tokių nuomonių, kad PSO minėti skaičiai – tik lašas jūroje. Iš tiesų klimato kaita atneš kur kas daugiau žalos žmonijai.
Karščio bangos ir sveikata
Pasak A.Gore'o, iš visų klimato kaitos pasekmių karščio bangos JAV sukelia daugiausiai mirčių. Pasak mokslininkų, jų metu mirtingumas padidėja apie 4 proc. Taip pat JAV gamtos pavojų statistikos duomenimis, 2015 m. labai išaugo potvynių, kuriuos sukelia klimato kaita, aukų.
Prognozuojama, kad kiekvienais metais iki šio amžiaus pabaigos pirmalaikių mirčių skaičius didės nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių. Kaip teigia Pasaulinė meteorologijos organizacija, praėjusieji metai buvo šilčiausi Žemėje nuo 1880 metų, kai prasidėjo temperatūros apskaita.
„Žemė šyla, nes didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Atšilimas per pastaruosius 30 metų vyko sparčiau nei per ankstesnius 1000 metų, teigia mokslininkai. Nors karščio bangos trunka tik keletą dienų, per pastaruosius 30 metų su jomis susijusių mirčių JAV skaičiuojama daugiau nei nuo tornadų, žaibų ir potvynių.
Infekcijų plitimo pavojus
Didėjant vidutinei temperatūrai, pavojingos infekcijos ims plisti tose teritorijose, kurios apie jas iki šiol nieko nežinota.
Pavyzdžiui, šilti ir drėgni orai gali sudaryti puikias sąlygas veistis maliariniams uodams. Turint omenyje, kad gyventojai šiandien labai migruoja, uodai gali atvykti iš jiems įprastų kraštų su tų šalių gyventojų daiktais.
Didėjant vidutinei temperatūrai, pavojingos infekcijos ims plisti tose teritorijose, kurios apie jas iki šiol nieko nežinota.
Manoma, kad su klimato kaita susijęs pavojingo Zika viruso plitimas. Nuo lapkričio iki sausio mėnesio Puerto Rike nustatyta apie 5 tūkst. Zika viruso atvejų. Pasak A.Gore'o, atėjo metas, kai būtina sustiprinti epidemiologinę ligų kontrolę pasaulyje ir ruoštis galimoms epidemijoms.
A.Gore'as taip pat paminėjo, kad nuo klimato kaitos kenčia ir daugelis augalų, ypač grūdinių. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie, kaip karščio bangos, škvalai, liūtys ir pan., gali suniokoti pasėlius ir mažinti derlių. Pagaliau padidėjęs anglies dvideginio kiekis atmosferoje turi įtakos maisto kokybei: mažėja tokių mikroelementų, kaip cinkas, geležis, varis, magnis ir kalcis. Taip pat nustatyta, kad dėl klimato pokyčių sumažėjo baltymų kiekis sojos produktuose.
Prieštaringi vertinimai
Nepaisant prieštaringų šio susitikimo vertinimų ir bandymų jį atšaukti, A.Gore'as ir kiti dalyviai buvo patenkinti procesu. „Reikia mesti visas pajėgas į mokslinius tyrimus, kurių dėka galėtume apsaugoti žmoniją nuo grėsmingų klimato kaitos pasekmių, kuria vis daugėja. Nuolat didėja karštų dienų skaičius, o tai skatina Zika viruso plitimą ir kitas su sveikata susijusias grėsmes. Mes negalime tuščiai švaistyti laiko“, – įspėjo A.Gore'as.
Ekspertai tikisi bendromis pastangomis suvaldyti su klimato kaita susijusį poveikį žmonių sveikatai ir mirtingumą.
„Mirtingumo mastus įvertinti labai sudėtinga. Mes galime tik prognozuoti mirtis, susijusias su maliarija, badavimu, audromis, tačiau greičiausiai daugiausiai žalos turės su prasta mityba ir infekcinėmis ligomis susiję veiksniai. Infekcinių ligų plitimą dar labiau paskatins gyventojų migracija. Taigi skaudžių mirčių skaičius priklausys nuo to, kaip mums pavyks stabdyti klimato kaitą“, – tikino visuomenės sveikatos mokslų dr. Howardas Frumkinas.
