Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkai sumodeliavo, kaip pasklistų radiacija, jei Zaporižios AE įvyktų katastrofa

Tokiomis oro sąlygomis, kokios buvo rugpjūčio 15–18 d., įvykus avarijai Zaporižios atominėje elektrinėje, radioaktyvioji tarša pirmiausia paveiktų Ukrainą, tačiau ji taip pat paveiktų ir kaimynines valstybes: iškiltų grėsmė ne tik Kyjivui, bet ir okupuotoms Donbaso teritorijoms. Radioaktyvūs debesys galėtų pasiekti ir Baltijos šalis, skelbia pravda.ua. Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija teigia, kad branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.
Zaporižios atominė elektrinė
Zaporižios atominė elektrinė / „Scanpix“/AP nuotr.

Ukrainos hidrometeorologijos tarnybos Ukrainos hidrometeorologijos instituto ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos mokslininkai sumodeliavo radioaktyviųjų teršalų pernašą per hipotetinę avariją Zaporižios atominėje elektrinėje 2022 m. rugpjūčio 15–18 d. meteorologinėmis sąlygomis.

Iškiltų grėsmė Kyjivui

Cs-137 radioaktyviųjų aerozolių pernašos ir sklaidos atmosferoje modeliavimo rezultatai gauti naudojant WRF ARW v4.3 meteorologinių prognozių modelį ir CALMET-CALPUFF v6 atmosferos sklaidos modeliavimo kompleksą.

WRF meteorologinių sąlygų prognozė apskaičiuojama remiantis pasaulinės GFS prognozės duomenimis, kurių erdvinė skiriamoji geba yra 0,5o, o laiko intervalas – 3 valandos.

Kadangi neįmanoma nustatyti tikslių išmetamųjų teršalų šaltinio charakteristikų hipotetinės avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atveju, skaitinio modeliavimo rezultatus reikėtų interpretuoti tik kokybiškai ir sąlyginai.

„Remiantis skaičiavimų rezultatais, 2022 m. rugpjūčio 15–18 d. didžiausios radioaktyviųjų aerozolių koncentracijos vertės gali būti stebimos Ukrainos teritorijoje, ypač artimoje zonoje nuo išmetimo šaltinio, 50–100 km spinduliu. Ir beveik visomis kryptimis Zaporižios atominės elektrinės atžvilgiu.

Didelė radionuklidų koncentracija gali pasiekti Kyjivą.

Iš dalies radioaktyvūs teršalai taip pat gali būti pernešami į kaimyninių valstybių teritorijas (rytinę Baltarusijos dalį, Lenkiją, Baltijos šalis).

Modeliuojamo laikotarpio pabaigoje pagrindinė radionuklidų pernašos kryptis bus į rytus, todėl virš okupuotų Donecko ir Luhansko sričių dalių gali būti stebimos didelės radioaktyviųjų aerozolių koncentracijos“, – teigia mokslininkai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Lietuvai grėsmės neturėtų būti

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigia, kad šiuo metu jokio radiologinio pavojaus Lietuvos teritorijoje nėra.

Anot VATESI pranešimo, visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę pakankamai dideliu atstumu, todėl net ir didesnio incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.

Visose keturiose veikiančiose Ukrainos atominėse elektrinėse – Zaporižios, Pietų Ukrainos, Rivnės ir Chmelnyckio – yra užtikrintas saugos sistemų funkcionavimas, išorinis elektros tiekimas ir jose radiacijos lygis yra normos ribose. Šiose elektrinėse iš viso yra 15 reaktorių, iš kurių 10 gamina elektros energiją, kiti 5 reaktoriai yra sustabdyti remontui arba rezerve.

Pasak VATESI, Ukraina informavo apie rugpjūčio 11 d. popietę vėl vykusius apšaudymus Zaporižios AE rajone. Remdamiesi pateikta informacija, TATENA ekspertai pažymėjo, kad branduolinei saugai ir saugumui svarbios sistemos nenukentėjo, nukentėjusiųjų asmenų elektrinėje taip pat nebuvo, tačiau buvo pažeista radiacijos stebėjimo įranga Zaporižios AE gaisrinės įrangos pastatuose. Taip pat dėl apšaudymo buvo sutrikdytas planuotas Zaporižios AE darbuotojų pamainos keitimas, tačiau vėliau grįžo į įprastą režimą.

VATESI teigia, kad TATENA generalinis direktorius R.Grossi toliau deda visas pastangas, kad kuo greičiau įvyktų TATENA ekspertų misija Zaporižios AE. TATENA taip pat informuoja, kad ir toliau gauna branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemų informaciją iš keturių veikiančių atominių elektrinių, taip pat duomenų perdavimas atstatytas ir iš uždarytos Černobylio AE.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

Rusija grasina sustabdyti Zaporižios AE reaktorius

Tuo tarpu Rusijos karinė vadovybė grasina sustabdyti didžiausios Europoje atominės elektrinės Zaporižioje darbą.

Apie tai praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituojanti generolą leitenantą Igorį Kirillovą, Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadą.

„Norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad jei situacija, susijusi su Ukrainos vykdomu atominės elektrinės apšaudymu, ir toliau klostysis neigiamai, gali būti svarstomas klausimas dėl 5 ir 6 blokų išvedimo į „šaltąjį rezervą“, o tai lems Zaporižios AE uždarymą“, – sakė I.Kirilovas.

Ukraina neigia apšaudanti Zaporižios AE teritoriją ir tikina, jog tai daro Rusijos pajėgos. Be to, Rusijos pajėgos šalia elektrinės dislokavo savo karinę įrangą ir šaudmenis bei iš jos teritorijos apšaudo Ukrainos pozicijas. Ukraina reikalauja, kad Rusijos kariai paliktų atominės elektrinės teritoriją ir nebekeltų grėsmės jos saugumui.

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rugpjūčio 19 d. per JT generalinio sekretoriaus António Guterreso vizitą Ukrainoje Zaporižios AE gali būti įvykdyta „plataus masto Kyjivo režimo provokacija“.

Rugpjūčio 17 d. JT generalinis sekretorius A.Guterresas atvyko į Lvivą, kur susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais. Per susitikimą su Volodymyru Zelenskiu A.Guterresas aptars padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir politinio sprendimo, kaip užbaigti karą su Rusija, paieškas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas