62 parlamento nariai balsavo už N.Timofti išrinkimą šios buvusios sovietinės respublikos prezidentu. Toks balsų skaičius vos vienu viršijo reikiamą minimalią trijų penktadalių daugumą.
63 metų N.Timofti, Moldovos Aukščiausiosios magistratų tarybos pirmininkas, buvo nepriklausomas kandidatas, niekada iki šiol nedalyvavo politikoje ir 36 metus dirbo teisėju.
Prieš balsavimą kreipdamasis į parlamentą jis deklaravo tvirtą paramą premjero Vlado Filato vyriausybės ambicijoms dėl integravimosi į Europą, bet taip pat pažadėjo būti apolitiškas prezidentas.
„Moldovai reikia nacionalinės idėjos, kurią paremtų gyventojų dauguma ir kuri gali suvienyti susiskaldžiusią Moldovos visuomenę. Ta idėja turėtų būti Europos integracija“, – sakė jis.
„Sutikau būti prezidentu, nes to dabar reikia mano šaliai. Tačiau politikoje nedalyvausiu ir noriu būti visų piliečių prezidentas, kad suvienyčiau visuomenę“, – pridūrė N.Timofti.
Moldova nuolatinio prezidento neturėjo nuo 2009 metų balandžio, kai baigėsi komunistų prezidento Vladimiro Voronino mandatas. Iki pat šio laiko šalis grūmėsi su precedento neturinčia konstitucine krize.
Nuo 2009-ųjų balandžio Moldovoje prezidento pareigas ėjo trys asmenys: pats V.Voroninas, kuris dirbo iki tų metų rugsėjo, jį pakeitęs provakarietiškų liberalių pažiūrų Mihai Ghimpu, kuris dirbo iki 2010 metų gruodžio, ir iki dabar dirbęs Marianas Lupu.
Pagal Moldovos konstituciją prezidentui išrinkti reikia trijų penktadalių daugumos parlamente. Nors valdančioji liberalų koalicija turi paprastą daugumą, komunistų mažuma vis tiek galėjo blokuoti jos kandidatus.
Krizės sprendimas pasidarė įmanomas trims komunistų deputatams perėjus į mažą Socialistų partiją ir pareiškus, kad jie yra pasirengę balsuoti už kokį nors nepriklausomą kandidatą, tokį, kaip N.Timofti.
Už jį balsavo visi 59 valdančiosios koalicijos parlamentarai ir tie trys socialistai. Gauti 62 balsai vos vienu viršija 61 balso minimumą.
Visi komunistų deputatai balsavimą boikotavo.
