Pastaruosius vienus metus ši buvusi sovietinė respublika, Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos kaimynė, nesugebėjo išrinkti prezidento, nes nė vienas kandidatas nesurinkdavo tam būtinos trijų penktadalių daugumos parlamente, kur didelę mažumos grupę sudaro komunistai.
Rinkėjai sekmadienį sprendžia, ar pakeisti šalies konstituciją ir grįžti prie sistemos, kai prezidentą tiesiogiai renka visuomenė. Nuo 2000 metų šalies prezidentas buvo renkamas parlamente.
Moldovą valdanti liberalų koalicija nedidele persvara laimėjo 2009 metų liepos rinkimus ir taip nutraukė aštuonerius metus trukusį komunistų valdymą.
Liberalų koalicija buvo išrinkta po protestuotojų riaušių, kurios sostinėje Kišiniovą 2009-ųjų balandį kilo po ginčijamų rinkimų, piktinantis įtarimais, kad tuo metu valdę komunistai klastojo jų rezultatus.
Tačiau koalicija iki šiol nesugebėjo užsitikrinti pakankamai komunistų balsų, kad trijų penktadalių dauguma būtų išrinktas demokratų kandidatas į prezidentus Marianas Lupu.
M.Lupu pritrūko balsų per rinkimus praėjusių metų gruodį. Ankstesnis, lapkričio mėnesį vykęs balsavimas žlugo išėjus komunistų blokui.
Pastarojo meto visuomenės apklausos rodė, kad 75–90 proc. tų, kurie planavo balsuoti referendume, remia tiesioginius prezidento rinkimus.
Referendumo rezultatai bus galiojantys, jei balsavime dalyvaus bent 33 proc. visų rinkėjų, o konstitucijos pataisa bus padaryta, jei jai pritars mažiausiai pusė rinkėjų.
Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas perspėjo, kad šis referendumas, po kurio šalis gali tapti pusiau prezidentine respublika, gali išprovokuoti konfliktą tarp prezidento ir parlamento.
Jei konstitucijos pataisa bus priimta, prezidento ir parlamento rinkimai galės būti rengiami tuo pačiu metu, greičiausiai – lapkričio 14 dieną.