Prorusiškai vyriausybei nuo 2019 metų lapkričio vadovavęs I.Chicu savo atsistatydinimo pareiškimą įteikė trečiadienį, provakarietiškų pažiūrų išrinktosios prezidentės Maios Sandu inauguracijos išvakarėse.
I.Chicu yra artimas darbą baigiančio prorusiško prezidento Igorio Dodono sąjungininkas. Jo vyriausybė kontroliavo 51 iš 101 vietos Moldovos parlamente.
Atsistatydinus ministrui pirmininkas, naujasis prezidentas gali paleisti parlamentą, jeigu du bandymai rasti jo įpėdinį bus nesėkmingi.
I.Chicu apie savo atsistatydinimą pranešė po susitikimo su I.Dodonu. Jis sakė, jog pirmalaikiai rinkimai yra „prioritetinis tikslas, siekiant sugrąžinti normalią padėtį Moldovai“.
Lapkritį vykę Moldovos prezidento rinkimai buvo laikomi referendumu dėl šios Rytų Europos valstybės, esančios tarp Ukrainos ir Rumunijos, dviejų skirtingų ateities perspektyvų.
M.Sandu, buvusi Pasaulio banko ekonomistė, pasisakanti už glaudesnius santykius su Europos Sąjunga, ir I.Dodonas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo įvardijęs savo rinkimų favoritu, realiai varžėsi nuo 2016 prezidento rinkimų, kuriuos I.Dodonui pavyko laimėti nedidele balsų persvara.
Po prezidento rinkimų tūkstančiai žmonių pradėjo eiti į gatves reikalauti I.Chicu vyriausybės atsistatydinimo. Tačiau I.Dodonas trečiadienį patikino, kad I.Cichu traukiasi ne dėl visuomenės spaudimo.
„Tai buvo sprendimas, priimtas teisingu laiku ir ne dėl protestų spaudimo“, – sakė I.Dodonas.
3,5 mln. gyventojų turinti Moldova yra viena neturtingiausių Europos valstybių. Beveik 1,2 mln. šalies piliečių gyvena užsienyje. Ji yra labai priklausoma nuo iš užsienio gaunamų pervedimų, todėl glaudesni santykiai su ES galėtų geriau užtikrinti seniai nepasiekiamą politinį stabilumą nei didesnis suartėjimas su Maskva.
2014 metais, kai Moldovai vadovavo proeuropietiška koalicija, Kišiniovas pasirašė susitarimą dėl glaudesnių politinių ir ekonominių santykių su ES. Tačiau nuo to šalis sulaukia vis daugiau Briuselio kritikos dėl mažos reformų pažangos.
