Tai pirmieji per pastaruosius 16 metų tiesioginiai prezidento rinkimai skurdžiausioje Europos valstybėje, kurią pastaraisiais metais ne kartą krėtė korupcijos skandalai.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena.
Balsavimo apylinkės atvėrė duris 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o užsidarys 21 val. Preliminarūs rezultatai turėtų būti paskelbti ankstyvą pirmadienio rytą. Iki 9 val. jau balsavo beveik 6 proc. rinkėjų.
Pirmąjį rinkimų ratą spalio 30 d. laimėjo prorusiškų pažiūrų Socialistų partijos vadovas Igoris Dodonas, už kurį balsavo 48 prc. rinkėjų. Proeuropietiškos stovyklos kandidatė Maya Sandu (Maja Sandu) gavo 38 proc. balsų ir liko antra.
Abu pretendentai į prezidento postą visiškai skirtingai regi šalies ateitį.
Moldova 2014 metais pasirašė istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, nepaisydamas griežto Rusijos nepritarimo.
Be ES „nėra ateities“
I.Dodonas, nuo 2006 iki 2009 metų buvęs komunistinės vyriausybės ekonomikos ministru, ragina megzti glaudesnius ryšius su Maskva ir plėsti prekybą su ja.
„Gyvenimas Moldovoje tapo nepakenčiamas, mūsų partnerystė su Rusija yra sužlugdyta, mes praradome didžiulę rinką,“ – sakė jis vienoje iš savo rinkiminių kalbų.
I.Dodonas, be kita ko, siekia panaikinti 2012 metais priimtą įstatymą, draudžiantį diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. Šio įstatymo priėmimas buvo viena iš bevizio režimo su ES sąlygų.
Socialistų partijos vadovas prezidento rinkimų kampanijos metu kritikavo M.Sandu už tai, kad ji netekėjusi ir neturi vaikų.
M.Sandu, priešingai, yra už tai, kad Moldova toliau eitų europiniu keliu.
Buvusi švietimo ministrė ir Pasaulio banko ekonomistė per televizijos debatus pareiškė, kad asociacijos sutartis su ES „yra šalies vystymosi pagrindas“.
„Ji reiškia reformas ir kovą su korupciją, be kurių šalis negali vystytis, neturi ateities,“ – sakė M.Sandu.
Ji taip pat ragina išvesti tūkstančius Rusijos karių iš Padniestrės, rusakalbių gyvenamos srities, kuri praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje po trumpo pilietinio karo atsiskyrė nuo Moldovos.
Korupcijos skandalai
Moldovą pastaraisiais metais krėte korupcijos skandalai ir politinė sumaištis.
2014 metais iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas buvęs premjeras Vladas Filatas. Jis vėliau buvo nuteistas už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.
Antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Moldovos skyrius neseniai pavadino šalį „regionine abejotinos kilmės pinigų plovėja“.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) lapkričio 7 d. patvirtino beveik 180 mln. JAV dolerių vertės trejų metų programą, kuri turėtų padėti sustiprinti Moldovos ekonomiką.
Fondas pabrėžė, jog tam, kad ši programa būtų visiškai įgyvendinta, būtina „tolesnė politinė parama bei teismų reformos“.
Politologas Anatolis Taranu mano, kad nors I.Dodonas pirmajame rate gavo 140 tūkst. daugiau balsų nei M.Sandu, ši gali tikėtis rinkėjų, kurie neatėjo į rinkimų apylinkes spalio 30 d., palaikymo.
Dabartinis Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas, šį postą užimantis nuo šių metų sausio, yra europietiškų pažiūrų politikas. Tiesioginiai prezidento rinkimai – vienas iš jo įvykdytų politinių pokyčių.
Politologas Anatolis Taranu mano, kad nors I.Dodonas pirmajame rate gavo 140 tūkst. daugiau balsų nei M.Sandu, ši gali tikėtis rinkėjų, kurie neatėjo į rinkimų apylinkes spalio 30 d., palaikymo.
To tarpu Vitalijus Andrijevskis iš Efektyviosios politikos instituto perspėja, kad rinkėjų lūkesčiai gali būti nuvilti, nes prezidento galios yra ribotos.
Ribotos galios
„Prezidento rinkimo būdas pasikeitė, bet galios išlieka tokios pačios. Prezidentas turi labai mažai galių; jis negali nieko spręsti be parlamento ar vyriausybės,“ – sakė V.Andrijevskis.
Kai kurių tarptautinių organizacijų teigimu, Moldova yra skurdžiausia Europos šalis.
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pajamos siekia mažiau nei 5 JAV dolerių (4,6 euro) per dieną, o vidutinis mėnesio atlyginimas – 240 dolerių.
Užsienyje dirbančių moldavų perlaidos sudaro beveik ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto. Beje, šios perlaidos pastaruoju metu sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio.
Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra moldavai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.
