Nors nuo 2001 metų Moldovai vadovaujančio prezidento Vladimiro Voronino komunistai surinko 45,1 proc. balsų - daugiau balsų nei kuri nors iš kitų partijų, tačiau dar daugiau rinkėjų balsavo už keturias pagrindines opozicijos partijas.
Kaip pranešė Centrinė rinkimų komisija, Moldovos liberalų demokratų partija laimėjo 16,4 proc. balsų, Liberalų partija - 14,4 proc., Demokratų partija - 12,5 proc., o susivienijimas „Mūsų Moldova“ - 7,4 procento.
Vienai iš jų - Demokratų partijai - vadovauja buvęs komunistų lyderis Marianas Lupu, kuris perbėgo į opozicijos stovyklą po balandį vykusių parlamento rinkimų.
Sprendžiant pagal šiuos rezultatus, Moldovos komunistai naujajame parlamente gali tikėtis 48 vietų, Moldovos liberalų demokratų partija - 17, Liberalų partija - 15, Demokratų partija - 13, o susivienijimas "Mūsų Ukraina" - 8.
Taigi keturios opozicinės partijos, kurios susitarė praėjusią naktį sudaryti valdančiąją koaliciją, gauna 53 mandatus.
Keturios opozicinės partijos dar nėra oficialiai sukūrusios koalicijos, tačiau išreiškė ketinimus bendradarbiauti.
Vyriausybei sudaryti būtina 52 mandatų dauguma, bet prezidentui išrinkti būtinas 61 balsas.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos, šiame balsavime dalyvavo 58,8 proc. rinkėjų, kurių Moldovoje iš viso yra 2,6 milijono. Balandį vykusiame balsavime rinkėjų aktyvumas siekė 54 procentus. Į parlamentą gali patekti tik partijos, įveikusios 5 proc. barjerą.
"Komunistų partija turės pereiti į opoziciją ir netrukdyti Moldovai žengti europinės integracijos keliu", - sakė Dorinas Chirtoaca (Dorinas Kirtoakė), opozicinės Liberalų partijos pirmininko pavaduotojas.
Pirmieji trečiadienį vykusių rinkimų balsų skaičiavimo rezultatai buvo palankūs komunistams, tačiau jų persvara ištirpo, kai buvo gauti duomenys iš kitų rinkimų apylinkių.
Naujasis parlamentas turės išrinkti naują prezidentą, ir tuose rinkimuose dv kadencijas šaliai vadovavęs V.Voroninas nebegalės kandidatuoti.
Pirmalaikiai parlamento rinkimai buvo surengti praėjus vos keturiems mėnesiams nuo ankstesnio balsavimo. Opozicija pareiškė, kad komunistai suklastojo balandį vykusių rinkimų rezultatus, o sostinės gatvėse buvo kilusios kruvinos riaušės.
Panašu, kad Moldovos politinio kraštovaizdžio permainos labiausiai priklausys nuo buvusio parlamento pirmininko M.Lupu, kuris perėjo iš valdančiųjų komunistų į opozicijos stovyklą.
Tradicinės opozicijos blokas, kurį sudaro Liberalai demokratų ir Liberalų partijos, taip pat koalicija "Mūsų Moldova", gali tikėtis gauti 40 vietų parlamente, nurodė Centrinė rinkimų komisija.
Tačiau M.Lupu vadovaujama Demokratų partija pretenduoja į 13 vietų, todėl opozicija iš viso galėtų užsitikrinti 53 mandatus ir nulemti prezidento rinkimus, jeigu susitartų dėl bendro kandidato.
"Mes pasiruošę dirbti su Demokratų partija, jeigu ji galutinai atsiribos nuo Komunistų partijos", - aljanso "Mūsų Moldova" pirmininkas Serafimas Urecheanas (Serafimas Urekianas) sakė Moldovos televizijai.
Liberaliosios pakraipos opozicija siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir Moldovos kaimyne Rumunija, su kuria šią šalį sieja kalba ir kultūra.
Tačiau Maskvai būtų daug parankiau, jeigu valdžioje liktų Komunistų partija. Rusija nepageidauja prarasti įtakos dar vienoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kaip nutiko Ukrainoje ir Gruzijoje, kuriose susikūrė provakarietiškos vyriausybės.
Moldovos komunistai taip pat pageidauja bendradarbiauti su ES, tačiau Maskvą laiko "strategine partnere". Rusijos pajėgos yra dislokuotos separatistiniame Padniestrės regione, o jos energetikos ištekliai patenkina daugiau nei 90 proc. Moldovos poreikių.
Maskva taip pat yra pažadėjusi suteikti Kišiniovui 500 mln. dolerių paskolą, kuri šaliai padėtų įveikti ekonomikos krizę.
Kadenciją baigiantis V.Voroninas tikisi užimti įtakingą parlamento pirmininko postą.
Balandžio 5 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose komunistai surinko apie 50 proc. balsų, tačiau opozicija juos apkaltino klastojimu, o į gatves išėjo daugybė jaunų aktyvistų, kuriuos pakurstė socialiniuose tinkluose "Twitter" ir "Facebook" paskelbti agitaciniai pranešimai.
Didžiausi neramumai vyko Kišiniove, kur protestuotojai įsiveržė į parlamento pastatą ir jį nusiaubė. Rusija ir Moldovos komunistai dėl šių riaušių kaltino Rumunijos kišimąsi.
Daugelis Moldovos darbingo amžiaus gyventojų dėl skurdo buvo priversti ieškoti darbo užsienyje.
Pagal vidutines gyventojų pajamas Moldova užima paskutinę vietą Europoje, o vidutinis mėnesio atlyginimas siekia maždaug 185 eurus (639 litus). Apie 25 proc. darbingų šios šalies gyventojų yra išvykę dirbti į užsienį - daugiausiai statybų sektoriuje.
2009 07 30
Moldovos parlamento rinkimus gali laimėti opozicinių partijų blokas, rodo negalutiniai rezultatai
Keturios Moldovos partijos, oponuojančios valdančiajai Komunistų partijai, įgijo persvarą parlamento rinkimuose ir gali penkiais mandatais aplenkti komunistus, rodo ketvirtadienį paskelbti negalutiniai rinkimų rezultatai, gauti suskaičiavus 97,5 proc. balsų.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą