Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų, M.Sandu surinko 54,7 proc., o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo – 45,3 proc. balsų.
Pažymėtina, kad suskaičiavus 90 proc. biuletenių į priekį su 50,81 proc. balsų buvo išsiveržęs A.Stoianoglo, o M.Sandu liko su 49,19 proc. balsų. Tačiau, suskaičiavus užsienyje balsavusių Moldovos piliečių balsus, pranašumą susigrąžino M.Sandu.
Neatsižvelgiant į užsienyje esančių balsavimo punktų duomenis, A.Stoianoglo gavo 51,19 proc. balsų, o M.Sandu – 48,81 proc. Užsienyje už dabartinę prezidentę savo balsus atidavė 82 proc. rinkėjų, o už jos varžovą – 17 proc. Iš viso Moldovos prezidento rinkimuose dalyvavo beveik 1,7 mln. žmonių, iš kurių 304 713 gyvena už šalies ribų. Rinkėjų aktyvumas siekė 54,30 proc.
Po preliminarių rinkimų rezultatų paskelbimo surengtoje spaudos konferencijoje M.Sandu padėkojo Moldovos diasporai užsienyje.
„Išgirdau visus balsus, įskaitant kritiką. <...> Šiandien Moldova laimėjo jūsų visų dėka. Kad ir už ką balsavote, ačiū jums. Nepriklausomai nuo balsavimo varianto, visi norime taikos ir gerovės“, – kalbėjo prezidentė.
Savo ruožtu A.Stoianoglo taip pat padėkojo rinkėjams: „Jūsų masinis dalyvavimas yra įrodymas, kad Moldova nėra tik taškelis žemėlapyje ir mes nesame pasyvūs žiūrovai, o atsakinga tauta, žinanti savo ateitį.“
Rinkimai mažoje šalyje, įsiterpusioje tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES), vyko baiminantis dėl Rusijos kišimosi ir praėjus vos dviem savaitėms po to, kai referendume nedidele balsų persvara buvo pritarta stojimui į Bendriją.
M.Sandu pareiškė, kad jos šalis per rinkimus patyrė „precedento neturintį išpuolį visos Europos istorijoje“, įskaitant, pasak jos, neteisėtą balsų pirkimą ir nusikalstamų grupuočių kišimąsi į rinkimų procesą.
M.Sandu kreipėsi į rinkėjus rusų kalba.
„Pažadu būti visų jūsų prezidente. Mums renkantis garbingą ateitį, niekas nepralaimės. Galbūt turime skirtingus požiūrius, kalbame skirtingomis kalbomis, bet visi norime taikos, tarpusavio supratimo ir padoraus gyvenimo savo vaikams. Tai yra mano pagrindinis tikslas Moldovai ateinančiais metais“, – kalbėjo ji.
A.Stoianoglo dar nekomentavo savo pralaimėjimo antrajame prezidento rinkimų ture.
M.Sandu vadovauja Moldovai nuo 2020 m. Jai vadovaujant šalis pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir jai buvo suteiktas šalies-kandidatės statusas. Tuo pat metu A.Stoianoglo, nors ir palaikė integraciją į ES, tačiau taip pat ragino plėtoti ryšius su Rusija. Jis pažadėjo atnaujinti pigių rusiškų dujų tiekimą ir pareiškė norą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei to prireiks šalies piliečiams.
Spalio 20 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture M.Sandu nesulaukė absoliučios daugumos balsų ir gavo 42 proc. Už A.Stoianoglo balsavo 26 proc. rinkėjų.
Kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu vyko ir referendumas dėl Moldovos stojimo į ES. Pagal jo rezultatus 50,46 proc. rinkėjų pasisakė už europinę integraciją, o 49,54 proc. buvo prieš.
Sveikinimai iš Europos lyderių
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasveikino M.Sandu su perrinkimu ir šalies ateitimi Europoje.
„Reikia retos stiprybės, kad įveiktumėte iššūkius, su kuriais susidūrėte per šiuos rinkimus. Džiaugiuosi galėdama toliau dirbti su jumis, siekiant europietiškos ateities Moldovai ir jos žmonėms“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė.
M.Sandu pergale džiaugėsi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Moldovos gyventojai aiškiai pasirinko ekonomikos augimo ir socialinio stabilumo kelią. Tik tikras saugumas ir taiki, vieninga Europa gali užtikrinti kiekvienam žmogui ir kiekvienai šeimai pasitikėjimą rytojaus diena su viltimi ir tikrumu“, – sakoma V.Zelenskio įraše socialiniuose tinkluose.
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas socialiniame tinkle „X“ atkreipė dėmesį, kad Moldova išgyveno „sunkių akimirkų (...) ir įtvirtino Europos kelią“.
