Praėjus beveik metams po to, kai miesto taryba nubalsavo už kontroversišką pitbulio veislės šunų draudimą, naujieji veiksmai sukėlė chaosą tarp šunų augintojų.
Apie penki šimtai pitbulių augintojų gavo laiškus, kuriuose jiems duotos keturios savaitės tam, kad arba surastų naujus namus savo šunims, arba išvyktų iš Monrealio. Daugelis gavusiųjų tokius laiškus buvo kreipęsi leidimo, kuris paliktų jiems teisę toliau mieste auginti pitbulius, tačiau jų prašymai buvo atmesti dėl dokumentų trūkumo.
„Kas gali susipakuoti ir išsikraustyti iš miesto per 28 dienas? – klausia Sophia Banks, kurios draugas pitbulį augina jau dešimt metų. – Jie net nedavė mums laiko iki spalio – davė tik iki rugsėjo vidurio. Kas taip gali padaryti? Kas sau gali tą leisti? Mes abu turime savo verslus Monrealyje.“
Pitbulių draudimas buvo paskelbtas praėjusiais metais, kai moterį negyvai sukandžiojo šios veislės šuo. Visgi nemažai žmonių ir ekspertų kelia klausimą, ar tikrai dėl to galima kaltinti vien tik veislę.
Monrealio Kovos su žiauriu elgesiu prieš gyvūnus draugija dėl tokio miesto valdžios sprendimo yra kreipusis į teismą teigdama, kad draudimas yra diskriminacinis ir grindžiamas neteisingomis prielaidomis.
Neatmetama, kad laiškai augintojams galėjo būti išsiųsti per klaidą, nes visi gavusieji teigia išsiuntę visus reikiamus dokumentus leidimams gauti.
Monrealio ombudsmenas pažadėjo greitai nagrinėti visus skundus. Tačiau šunų savininkai nerimauja, nes jie teturi keturias savaites.
Studentas Renaud'as Beginas skundžiasi, kad tai – pasityčiojimas ir iš šunų, ir iš jų šeimininkų. Savo pitbulį jis nusipirko likus savaitei iki mirtino moters užpuolimo. Iškart po jo pastebėjo pasikeitusį žmonių požiūrį, tačiau vis tiek užpildė visas formas, sumokėjo reikiamas rinkliavas už šuns registraciją. Paklaustas, ar išsikeltų iš miesto, jeigu visgi tą reikėtų padaryti, jis purtė galvą. „Neįmanoma. Esu studentas. Negaliu net susimokėti už perkraustymo paslaugas. Visi mokesčiai už šunį man jau ir taip atsiėjo daugiau nei tūkstantį dolerių“, – sakė jis.
Ir kiti pitbulių augintojai skundžiasi, kad po miesto valdžios kampanijos prieš šios veislės šunis žmonės ėmė šnairuoti į juos. „Kai eini gatve, tėvai pradeda traukti vaikus nuo jų. Kai kurie žmonės persigandę žiūrį į juos. Šunys tai perima. Jiems tai sukelia nerimą“, – pasakojo Sophia Banks, kuri prisipažino dabar savo augintinį vedžiojanti arba 6 valandą ryto, arba 23 valandą vakaro – kad išvengtų žmonių ir apsaugotų savo šunį.
Ką pitbulių savininkai darys, jeigu jiems visgi teks pasirinkti – atiduoti šunį arba išsikraustyti? Nemažai jų sako, kad taip lengvai nepasiduos. „Pildžiau visus dokumentus, mokėjau visus mokesčius. Tikrai norėjau viską daryti taip, kaip reikia. Jeigu ateis mano šuns, parodysiu dokumentus. Jeigu reikės eiti į teismą, eisiu į teismą. Turiu išsikraustyti arba jie paims mano šunį? Dešimties metų senumo šunį, kuris serga artritu?“ – sakė Thomas Pavia.
