Kai kurie jų nešė Kvebeko vėliavas, kiti – raudonas vėliavas ir plakatus su užrašais, kuriais buvo smerkiamas praėjusią savaitę priimtas specialus įstatymas dėl teisės protestuoti suvaržymo.
Naujuoju įstatymu siekiama suvaržyti studentų protestus – reikalaujant iš organizatorių mažiausiai prieš aštuonias valandas perspėti policiją dėl demonstracijų laiko ir vietos. Už šio reikalavimo nevykdymą numatomos didelės baudos.
Valdžia pasinaudojo šiuo įstatymu ir paskelbė protestus neteisėtais, tad policija galėjo vaikyti jų dalyvius.
Kilus sujudimui, buvo galima pamatyti klounais persirengusių žmonių, vyrą pandos kostiumu ir jauną nuogą moterį, ramiai važiuojančią dviračiu.
Iš paskos sekė nedidelės raitų, dviračiais ir automobiliais važiuotų policininkų pajėgos.
Nors dauguma protesto dalyvių buvo studentai, matėsi ir garbingo amžiaus žmonių, kurie išmoningai reiškė savo nepasitenkinimą.
„Man – 71 metai ir aš iškart po 1968-ųjų gegužės išvykau studijuoti į Paryžių“, – sakė meno profesorius Guytay Tremblay, kuris buvo apsirengęs Laisvės statulos kostiumu.
Daugelis demonstrantų sakė, kad naujasis specialusis įstatymas yra tik viena iš kelių priežasčių, paskatinusių juos protestuoti.
„Mėnesių mėnesius girdime apie įvairius skandalus, korupciją, – paaiškino pensininkas, buvęs filosofijos profesorius Jocelynas Simardas. – Žmonės klausosi to per televiziją, bet jaučiasi bejėgiai. Manau, kad studentai paskatino žmones išeiti į gatves pareikšti politinės korupcijos atmetimo“.
Policija iš karto demonstraciją paskelbė neteisėta, nes nebuvo informuota apie jos maršrutą.
Tačiau demonstrantai sugebėjo tęsti be jokių incidentų; buvo areštuotas tik vienas žmogus – įtūžęs vairuotojas, kuris pasipiktino tuo, kad protestuotojai sutrukdė jam važiuoti, pranešė policija.
Panašūs renginiai įvyko Kvebeko uostamiestyje, Trua Rivjere ir dar keliuose šios frankofoniškos provincijos miestuose.
