Derybos Maskvoje įvyko vasario pradžioje, po Talibano ir JAV atstovų kalbų Katare apie galimą taiką šalyje ir JAV kariuomenės pasitraukimą. Talibanas Afganistano vyriausybę pasmerkė kaip „amerikiečių marionetes“, todėl ši į Katarą pakviesta nebuvo.
Per susitikimą Maskvoje Talibanas ir afganų politikai kalbėjosi apie galimą karo pabaigą ir politines Talibano perspektyvas šalyje.
Talibanas tikino, kad užtikrins moterims teises, kurias joms garantuoja islamas. Tačiau, tuo pačiu, kritikavo aktyvistus, kad šie, anot jo, skatina moteris nepaisyti afganiškų tradicijų ir vertybių, jas pažeisti, primeta vakarietišką kultūrą.
Dviprasmiški pasisakymai moterų teisių aktyvistams sukėlė nerimą, kad pažadai dėl moterų teisių duodami tik dėl sklandaus Vakarų kariuomenės atsitraukimo. O kai JAV grėsmė išnyks, Talibanas sugrįš prie ankstesnės moterų teisių Afganistane politikos.
Teisės tik popieriuje
LRT.lt kalbinti politologai teigia, kad šiandien Afganistane moterys teisių turi daugiau, nei Talibano valdymo laikais. Tačiau kultūrinės tradicijos menkai valdomoje šalyje yra daug stipresnės nei valstybinė teisė, todėl užrašytų moterų teisių valdžia praktiškai neįgyvendina.
„Moterų teisės dabartinėje Afganistano Islamo Respublikoje yra neabejotinai platesnės, lyginant su Talibano laikų teisėmis, ir, žinoma, keleriopai ar keliasdešimt kartų platesnės nei, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje“, – portalui LRT.lt sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Egdūnas Račius.
1996 metais Kabulą užėmę Talibano sukilėliai mergaitėms uždraudė eiti į mokyklą, daugumai moterų – dirbti, privertė išeinant iš namų dėvėti visą kūną uždengiančią burką, netgi kontroliavo jų apavą ir makiažą.
Po 2001 m. JAV invazijos į šalį, Talibanas buvo nuverstas. Pasaulio lyderiai, tarp jų ir Jungtinė Karalystė bei JAV, reguliariai kalbėjo apie poreikį gerinti afganių moterų teises. Afganistane atsirado teisės aktai, kurie moterims suteikė daugiau teisių.
Tačiau, pasak E.Račiaus, „yra pakankamai daug informacijos, leidžiančios teigti, kad praktiniame ir visuomeniniame lygmenyje moterys Afganistane turi labai mažai teisių ir kai kas net bandytų sakyti, kad jos turi dar mažiau teisių, negu Talibano valdymo laikais“.
Jis pažymi, kad centrinė valdžia praktiškai nekontroliuoja Afganistano, todėl moterų teisėmis rūpinasi atskiros šeimos: „Jos tampa beveik šeimos reikalu ir tose konservatyviose bendruomenėse tos teisės yra išties minimalios, galima sakyti, jų praktiškai nėra“.
Šios šeimos paprastai pripažįsta vienos iš Afganistane gyvenančios etninės grupės – puštūnų – tradicines teises, kurių islamo teisėje nėra. Pavyzdžiui, galima fiziškai susidoroti su moterimi, kuri įtariama neištikimybe.
Todėl E.Račius šių laikų Afganistaną įvardija „niekieno laukinių vakarų žeme“, kurioje nebėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu gyventi, o visuotinis įsitikinimas, kad Talibanas – „blogis“, yra tik papūgiškas kartojimas.
Lyginant musulmoniškas valstybes pagal įstatymų ir realios tvarkos šalyje atotrūkį, Afganistanas visiškai skiriasi tiek nuo Saudo Arabijos, tiek nuo Irano.
„Nors Afganistane surašyti įstatymai, jie neveikia, nes nėra valdžios. Saudo Arabijoje, kuri valdoma „geležiniu“ kumščiu, viskas veikia, labai brutali sistema, labai antžmogiška, bet ji ir veikia“, – nurodo E.Račius.
„Irane yra privalomas hidžabas (musulmoniškas galvos apdangalas – LRT.lt), yra islamiška cenzūra, islamiška lyčių segregacija. Afganistane to yra mažiau, bet jeigu lygintumėme pagal teisę. Tačiau kultūrinė tradicija Afganistane yra griežtesnė nei Irane“, – teigia VU TSPMI asistentė Ieva Koreivaitė.
E. Račius Afganistaną priskiria prie tokių valstybių kaip Somalis ar Jemenas. Prie kraštų, kurių, pasak profesoriaus, nebegalima vadinti valstybėmis, kurių bendruomenės savo kaimuose, regionuose gyvenimą konstruoja pačios, o įstatymai, net jeigu jie ir yra – nefunkcionuoja.
Įvedė tvarką
LRT.lt kalbinti politologai pastebi, kad į valdžią atėjęs Talibanas Afganistane įvedė tvarką, o režimą palaikančių buvo ne tik tada, tačiau yra ir dabar.
„Talibanas, tiek ateidamas į valdžią 1996 m., tiek ir vėliau turėjo labai platų visuomenės palaikymą. Klausimas – kodėl? Todėl, kad jie įvedė tvarką. Buvo pažįstama tvarka, buvo įstatymai, kurie nors ir buvo „drakoniški“, bet jų buvo laikomasi", – teigia E.Račius.
„Tai buvo sukurta tam tikra tvarka – socialinė, tradicinė ir pati valstybė vadinosi Islamišku Afganistano Emyratu“, – sako I.Koreivaitė.
Tačiau, pasak jos, Talibanas iki šiol daro įtaką pusei Afganistano populiacijos – žemdirbiams, gyvulių ganytojams, kaimo gyventojams, kurie, esant poreikiui, prisijungia ar tiesiog pritaria Talibano idėjoms.
VU TSPMI asistentė pamini ir tai, kad Talibano laikais buvo labai daug korupcijos, kuris lėmė nepagrįstą smurtą prieš moteris: „Talibano valdymas parodė, kad dalis smurto prieš moteris buvo niekaip nesusijęs su jų apsauga, viešosios erdvės morale ar kitomis socialinėmis vertybėmis, kurias deklaravo Talibanas.“
Kad Talibanas prieš moteris smurtauja ir šiandien, patvirtina Afganistano moterų naujienų agentūros (AWNA) vyriausioji redaktorė Sodaba Ehrari, kuri nurodo, kad pastaraisiais metais buvo nemažai pranešama apie Talibano inicijuotą moterų mušimą ir viešą jų teismą.
„Taigi, jeigu Talibanas taps mūsų valdžios dalimi, aš netgi nesu iki galo tikra, ar jie mus laikys pilnateisiais visuomenės nariais. Aš tikrai esu labai susirūpinusi, ar 1990 metų suvaržymai moterims nebus grąžinti“, – abejones dėl Talibano buvimo valdžioje išreiškia S.Ehrari.
Talibano lyderis Sheras Mohammadas Abbas Stanikzai tikina, kad Afganistano moterys neturėtų nerimauti, jeigu Talibanas šalyje gaus daugiau įtakos.
„Talibano požiūriu, moterys, kaip musulmonų visuomenės kūrėjos, yra labai vertinamos“, – jį cituoja portalas „Daily Mail“. Esą moterims bus garantuojamos teisės į verslą ir nuosavybę, paveldėjimą, išsilavinimą, darbą, vyro pasirinkimą, apsaugą, sveikatą ir teisė į gerą gyvenimą.
Perspektyvos liūdnos
Visgi LRT.lt kalbinti politologai nemano, kad Talibano atėjimas į šalį atneš teigiamų pokyčių moterų teisių srityje.
„Aš manyčiau, kad pagal dabar matomas tendencijas mes turėtume su liūdesiu konstatuoti, kad padėtis ateityje ne tik negerės, bet ir prastės“, – sako E.Račius.
„Mūsų tradicija yra liberali, mes koncentruojamės daugiau į teises, o islamiška sistema koncentruojasi į teisių ir pareigų subalansavimą. Tai savaime reiškia, kad reikalinga tam tikra prievarta palaikyti tokiam balansui. Ir man būtų sunku įsivaizduoti, kad Talibanas bandytų nusisukti nuo tokios tvarkos“, – teigia I.Koreivaitė.
Ji abejoja taikos šalyje galimybėmis ir primena, kad teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS) Afganistaną yra paskelbusi savo provincija ir aplink Kabulą kontroliuoja dideles zonas.
Pasak I.Koreivaitės, ISIS dabartinę Afganistano padėtį vertina kaip galimybę „įsiterpti“: „ISIS nusilpę Irake ir Sirijoje, ir jie mato Afganistaną kaip naują galimybę, nes ta šalis yra suskilusi, vyriausybė kontroliuoja tik apie 30 procentų teritorijų. Todėl nežinau, kiek tos derybos gali užtikrinti taiką, nes ISIS puola ne tik Afganistano vyriausybę, bet ir Talibaną. Galbūt ir pačios derybos su Talibanu vyksta dėl to, kad ISIS grėsmė yra suvokiama aiškiau“.
Visgi, I.Koreivaitės nuomone, net jeigu Talibanas ir grįš į valdžią, jis turės derintis prie vyriausybės ir turės mažiau savarankiškumo.
Tarptautinė pagalba bevaisė
LRT.lt kalbintų politologų nuomone, tarptautinė bendrija prie moterų teisių gerinimo Afganistane prisideda menkai.
I.Koreivaitė sako, kad su žmogaus teisių pažeidimais, be vyriausybių, kovoja ir įvairios organizacijos, judėjimai. Be to, žmogaus teises pažeidusioms valstybėms yra numatyti sankcijų paketai, daromas spaudimas.
Didžiosioms valstybėms, kurių interesų spektras yra platus, ši sritis nėra prioritetas. Tai liudija Saudo Arabijos atvejis, kuri dėl moterų teisių pažeidimų yra spaudžiama nepakankamai.
Pasak E.Račiaus, smulkiausios ir didžiosios valstybės į moterų teises informaciniame lygmenyje dėmesį atkreipia nuolat. Tačiau profesorius mano, kad lėšos tam panaudojamos netinkamai, todėl bandymai pagerinti moterų teisių padėtį pasaulyje yra nesėkmingi: „Amerikiečių ir kitų valstybių finansuotos programos Afganistane didžiąja dalimi nepasiteisino, tai buvo pinigų iššvaistymas, išvogimas (...).
Sakyti, kad didžiosios valstybės visai ignoruoja, būtų netiesa, bet kad joms nesiseka pasiekti to, kad moterys turėtų daugiau teisių Afganistane ar bet kurioje kitoje valstybėje, tas irgi yra akivaizdu“, – portalui LRT.lt teigia E.Račius.
Realybė niūri
Afganistanas vis dar susiduria su tokiomis problemomis kaip aukšti nėščiųjų mirštamumo rodikliai, smurtas prieš moteris, žemas jų raštingumo lygis. Tačiau yra ir šiek tiek progreso.
Per paskutinį dešimtmetį milijonai Afganistano mergaičių gavo išsilavinimą, gydytojos ir mokytojos dirba visoje šalyje, moterys ėmėsi verslo ir pradėjo aprūpinti savo šeimas. Šiuo metu 25 proc. šalies politikų sudaro moterys.
Tačiau Afganistane NATO misiją atliekanti 26 metų islandė Alfrun Perla Baldursdottir „Atlantic Council“ tekste teigia, kad tai tauta, kurioje lyčių nelygybė apima viską, net atrodo, kad moterys gyvena visiškai kitoje šalyje nei vyrai. Islandės manymu, Afganistano moterys turi būti įtrauktos tiek į taikos derybas, tiek į šalies apsaugą ir švietimą, kad jų balsas būtų išgirstas.
