Indijoje, kur Motina Teresė dirbo daugiausiai, jos palikimu šiemet jau buvo suabejota, rašo „The Washington Post“. Vasario mėnesį nacionalistinės grupės „Rashtriya Swayamsevak Sangh“ lyderis įžiebė skandalą, kai viešai sukritikavo vienuolės tikslus.
„Gerai, kai dirbama vardan tikslo be jokių savanaudiškų ketinimų. Tačiau Motinos Teresės veikla turėjo paslėptą motyvą – pagalbos sulaukiantį žmogų atversti į krikščionybę, – pareiškė Mohanas Bhagwatas. – Naudojantis tarnyste buvo vykdomi religiniai atvertimai.“
M.Bhagwato komentarai sukėlė audrą šalyje – buvo piktinamasi kaltinimais, kad Nobelio Taikos premijos laureatė turėjo slaptų motyvų Indijoje. Tačiau diskusijos dėl Motinos Teresės – toli gražu ne naujos. Jos skurdžiausiųjų gelbėtojos reputaciją temdo pakartotiniai kaltinimai netinkamu lėšų panaudojimu, prasta medicinos pagalba ir primygtinu religijos propagavimu institucijose, kurias ji įkūrė.
Dešimtajame dešimtmetyje vienu didžiausių Motinos Teresės kritikų buvo britų rašytojas Christopheris Hitchensas. 1994 m. jis kartu su žurnalistu Tariqu Ali paskelbė ypatingai kritišką dokumentinį filmą, pavadintą „Pragaro angelas“.
Jame remiamasi Indijoje gimusio britų rašytojo Aroupo Chatterjee, kuris dirbo viename iš Motinos Teresės labdaros namų, parodymais. Jis tvirtino, kad Kalkutoje esančiuose namuose gyvenimo sąlygos buvo itin prastos – jas net palygino su tuo, kas matyta nuotraukose iš Bergeno-Belseno nacių koncentracijos stovyklos.
Ch.Hitchensas ragino nepasiduoti „mirties ir kančios kultui“, kuris supa Motiną Teresę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į jos santykius su abejotinos reputacijos asmenimis – pavyzdžiui, Haičio diktatoriumi Jeanu Claude Duvalier, iš skandalų neišbrendančiu amerikiečių finansininku Charlesu Keatingu.
„Pragaro angelas“ sukėlė diskusijas visame pasaulyje, ir Ch.Hitchensas netrukus paskelbė tekstą provokuojančiu pavadinimu „Misionieriaus poza“, kuriame dar kartą išdėstė ir praplėtė kaltinimus vienuolei. Rašytojas teigė, kad Motinai Teresei mažiau rūpėjo padėti neturtingiesiems, o labiau – pasinaudoti jais kaip neišsenkančiu vargo šaltiniu, kuris padėjo jos katalikiško fundamentalizmo ekspansijai.
Motiną Teresę kritikavo ne tik jis. Britų medicinos žurnalas „Lancet“ 1994 m. paskelbė itin neigiamą straipsnį apie priežiūrą vienuolės įstaigose. Grupė Kanados akademikų po kelerių metų pareiškė, kad tai, kaip ji rūpinasi sergančiaisiais, kelia rimtų abejonių – ligoniams nebūdavo suteikiama reikiama pagalba, dėl to daug žmonių mirdavo.
Kanados akademikai paskelbė, kad jos kaip vienos švenčiausių XX a. moterų reputacija yra triukšmingos reklamos produktas.
Jie taip pat sukritikavo jos draugystes su prastos reputacijos politikais, atkreipė dėmesį į įtartiną milžiniškų sumų valdymą ir pernelyg dogmatišką jos požiūrį į kai kuriuos klausimus – ypač abortus, kontracepciją ir skyrybas.
Yra daug parodymų, kad Motinos Teresės vienuolės pakrikštydavo mirštančiuosius, itin uoliai stengdavosi atversti aplinkinius į katalikybę.
Kanados akademikai išnagrinėjo begalę mokslinės literatūros apie katalikų vienuolę, ir išvadose paskelbė, kad jos – kaip vienos švenčiausių XX a. moterų – reputacija yra triukšmingos reklamos produktas.
Nepaisant visos kritikos, po popiežiaus Pranciškaus paskelbimo neabejojama, kad Motina Teresė bus paskelbta šventąja. Italijos žiniasklaidoje rašoma, kad jos kanonizacija gali įvykti 2016-ųjų rugsėjį, minint 19-ąsias jos mirties metines.
