Nuo pat kompozitoriaus mirties 1791 metais sklandė įvairiausios teorijos dėl jo mirties priežasčių, pradedant nunuodijimų ir baigiant reumatu ir trichinelioze – parazitine liga, kuria galima susirgti suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos.
Jo mirties liudijime oficialiai parašyta, kad priežastis yra ūmi miliarinė (sorų grūdų pavidalo) karštligė, kuri taip vadinama dėl bėrimo, panašaus į sorų grūdus.
Tačiau Amsterdamo universiteto mokslininkai sako, kad W.A.Mozarto, kuris mirė būdamas 35 metų, mirties aplinkybių tyrimai dažniausiai remdavosi nepatikimais įrodymais, tokiais kaip paskutines kompozitoriaus gyvenimo dienas mačiusių žmonių pasakojimai, užrašyti praėjus keliems dešimtmečiams.
Naujasis tyrimas, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Annals of Internal Medicine", buvo grindžiamas informacija iš oficialių Vienos 1791 metų mirčių registrų.
„Mūsų radiniai rodo, kad Mozartas tapo streptokokinės anginos epidemijos auka... (Tą) infekciją Mozarto mirties mėnesį buvo pasigavę daug vieniečių... Mozartas buvo vienas iš kelių žmonių, kuriems išsivystė mirtina inkstų komplikacija", – sakė vienas tyrėjų Richardas Zegersas.
Jis ir jo kolegos sako, kad ta „maža epidemija" galėjo kilti miesto karo ligoninėje.
Kaip rodo liudininkų pasakojimai, W.A.Mozartas susirgo „uždegimine karštlige", kuri atitiktų streptokokinę anginą.
Galiausiai atsirado didelis patinimas, „negalavimas", nugaros skausmai ir bėrimas, o tai galėtų reikšti streptokokinę infekciją ir jos sukeltą inkstų uždegimą glomerulonefritą.
R.Zegersas sakė, jog taip pat įmanoma, kad W.A.Mozartas, kuris per gyvenimą parašė daugiau kaip 600 kūrinių, sirgo skarlatina, kurią, kaip ir streptokokinę anginą, gali sukelti bakterijos streptokokai, tačiau tai mažiau tikėtina, nes liudininkai pasakojo, jog kompozitorių išbėrė tik prieš mirtį, o sergant skarlatina bėrimas atsiranda anksti.
