Tiek azerai, tiek armėnai, į Kalnų Karabachą dar prieš daugiau nei du dešimtmečius pasiuntę savo karių, kaltina vieni kitus smurto kurstymu.
„Už tai, kas vyksta, atsakinga Armėnija, kurios nedomina galimybė išspręsti konfliktą ir kuri pažeidžia tarptautinę teisę“, – pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Chalafas Chalafovas.
Kalnų Karabacho pajėgos neatsiliko. Jų pranešime skelbiama, kad Azerbaidžanas „kiekvieną dieną naudoja vis galingesnę ginkluotę“.
Esą pirmadienio vakarą azerai panaudojo daugkartinio raketų paleidimo platformas „Smerch“, kad apšaudytų ir karinius objektus, ir civilių gyvenvietes.
Apie naujus nuostolius Kalnų Karabachas ir Armėnija nepranešė. Armėnijos palaikoma Karabacho separatistinė administracija tik anksčiau buvo nurodžiusi, kad trys civiliai ir du kariai žuvo per smarkų apšaudymą.
Tiesa, azerai pirmadienį skelbė, kad šalies kariai „neutralizavo“ iki 170 armėnų. Bet Jerevanas prabilo „apie lakią vaizduotę“.
Penktadienio vakarą prasidėjusių susirėkimų bendras aukų skaičius padidėjo iki 46, kai Armėnijos gynybos ministerija nurodė, kad penki armėnų „savanoriai“ žuvo jų autobusui patekus į apšaudymą.
Į konfliktą gali įsitraukti regioninės milžinės – Rusija, remianti Armėniją, ir Turkija, jau pažadėjusi padėti Azerbaidžanui „iki pat pabaigos“.
Susirėmimai, į kuriuos abu pusės metė tankus, sraigtasparnius ir artileriją, vyksta ties kontaktine linija – gausiai užminuota „niekieno žeme“, kuri nuo 1994 metų, kai buvo pasirašytos paliaubos, skiria Armėnijos remiamas pajėgas Karabacho kalnų papėdėje ir azerbaidžaniečius, apsikasusius gynybinėse pozicijose.
Analitikų teigimu, naujas didelis karas destabilizuotų strategiškai reikšmingą regioną, kuris yra tapęs kryžkele svarbiems naftotiekiams ir dujotiekiams.
Be to, į konfliktą gali įsitraukti regioninės milžinės – Rusija, remianti Armėniją, ir Turkija, jau pažadėjusi padėti Azerbaidžanui „iki pat pabaigos“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, tvirtas Azerbaidžano sąjungininkas, teigė, kad armėnų kontroliuojamas regionas „vieną dieną“ vėl taps pavaldus Baku.
Antradienį Vienoje susitinka pasiuntiniai iš Prancūzijos, Rusijos ir JAV, kurių tikslas – susitarti dėl konflikto numalšinimo.
Baku tvirtina, kad azerų pajėgos užėmė kelias strategiškai svarbias aukštumas Karabache, kurį tarptautinė bendruomenė pripažįsta Azerbaižano dalimi. Tas puolimas buvo bene pirmasis fronto linijos pasikeitimas po netvirtų paliaubų, užbaigusių karą tame regione 1994 metais.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė, kad „paliaubos bus įmanomos tik tuo atveju, jeigu abiejų pusių kariuomenės grįš į pozicijas“, kuriose jos buvo prieš įsiplieskiant pastariesiems susirėmimams.
Šie komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai Azerbaidžanas paskelbė vienašališkas paliaubas, kurios vis dėlto neužkirto kelio tolesniems kovos veiksmams.
