Mūšio lauką norintys palikti rusai pagalbos kreipiasi į ukrainiečius

Karštoji linija „Noriu gyventi“ yra skirta Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariams suteikti informaciją apie tai, kaip žingsnis po žingsnio palikti karių gretas.

Iš pradžių programą vykdė Ukrainos policija, o nuo rugsėjo vidurio buvo parengta intensyvesnė kariuomenės vykdoma versija.

Į karštąją liniją ir pokalbių robotą šifruotų žinučių programėlėje „Telegram“ kreipėsi beveik 10 tūkst. žmonių, o programos svetainėje apsilankė daugiau kaip 13,3 mln. žmonių.

Karo belaisvių departamento atstovo spaudai Vitalijaus Matvijenko teigimu, nuo rugsėjo 15 d., kai pradėjo veikti karštoji linija, iki sausio 20 d. į Ukrainos vyriausybę kreipėsi 6543 Rusijos kariai, dažnai iš fronto linijos, ir pasidavė jos globai.

Rusijos kariai per „Telegram“ pokalbių robotą gali pateikti asmeninius duomenis, kuriuos Ukrainos valdžios institucijos naudoja filtruodamos tuos, kurie rimtai ketina pasiduoti.

Karštosios linijos komanda yra atsakinga už nedviprasmiškų ir glaustų nurodymų pateikimą skambinantiems asmenims, kartu budriai stebint bet kokius požymius, kad bendravimas gali būti Rusijos žvalgybos organizuotas „zondavimas“.

Visi skambučių centro operatoriai yra aktyviosios tarnybos kariai, turintys psichologinį išsilavinimą. Jie stengiasi nuraminti skambinančiuosius ir pateikia jiems išsamius nurodymus, kaip saugiai pasitraukti iš mūšio lauko.

Pasidavusiems asmenims siūloma dalyvauti Rusijos ir Ukrainos vyriausybių organizuojamuose apsikeitimuose belaisviais arba rinktis belaisvio statusą ir vėliau likti Ukrainoje arba emigruoti.

V.Matvijenko sakė, kad yra du pasidavimo etapai. „Pirmasis etapas – Rusijos kariai, kurie yra mobilizuoti, iš dalies mobilizuoti, dar nemobilizuoti, skambina į šią karštąją liniją šiam pokalbių robotui ir sako: „Aš ketinu pasiduoti“, – sakė jis.

„Paskui jis privalo palikti savo asmens duomenis. Kai karys pasiekia Ukrainos teritoriją, jis privalo vėl paskambinti ir pasakyti: „Aš ketinu pasiduoti“, ir Ukrainos operatoriai padeda jam pasiekti saugią vietą, kur jis susitinka su Ukrainos specialiosiomis pajėgomis.“

Pasak Karo belaisvių departamento atstovo, susidomėjimo lygis priklauso nuo įvykių mūšio lauke. Susidomėjimas šia paslauga pasiekia aukščiausią tašką intensyvių kovų metu, pavyzdžiui, per Chersono kontrpuolimą 2022 m. liepos–lapkričio mėn.

„Per Chersono išvadavimą mums skambino rusai ir sakė: „Tiesiog gelbėkite mūsų sielas, nes mes įstrigome kažkur purve, mūsų batalionas visiškai suniokotas, liko 10 karių, prašome ištraukti mus iš šios košės.“

Viena iš skambučių centro darbuotojų, kalbėjusių su leidiniu „The Guardian“, sakė, kad kiekvienas skambutis yra skirtingas, bet jie visi jai suteikia vilties, kad Rusijos karo veiksmai silpnėja.

Anot moters, skambinantieji yra įbauginti. Ji ne kartą sulaukė tokių klausimų kaip „ar nebūsiu sumuštas?“, „kai ateis Ukrainos kariškiai, ar aš turiu atsiklaupti ant kelių?“.

Tarp karių fronto linijose vyrauja įsitikinimas, kad ši Ukrainos inicijuojama kampanija yra kokios nors didesnio masto schemos, apgavystės dalis.

Daugelis galvoja, jog pagal nurodymus susitikę su Ukrainos kariškiais jie bus įkalinti šalies kalėjimuose bent dešimtmečiui, sakė skambučių centro darbuotoja.

Tačiau ji pabrėžė, kad savanoriškai pasidavę asmenys yra užregistruojami kaip patekę į nelaisvę mūšio lauke, jiems skiriamos pašalpos ir išmokos.