Drono pilotas pasižymėjo koordinates, tada palydoviniu ryšiu išsiuntė jas artilerijos vadams.
Po keleto minučių Ukrainos artilerijos daliniai atidengė ugnį į namus, kuriuose buvo aptikti besislepiantys rusai. Drono operatoriaus ekrane buvo matyti tyliai kylantys dūmai.
Tačiau vėliau tą pačią dieną iš vieno miesto rytuose esančio rajono išskubėjo šarvuotas automobilis, vežęs sužeistus Ukrainos karius link stabilizavimo taško vakarinėje miesto dalyje – Ukrainos kariuomenė taip pat sulaukė smūgių.
Kova dėl Bachmuto tapo niūria aklaviete, kuri įgavo bokso sunkiasvorių kovos dėl titulo ritmą – mūšis dėl šio miesto abiem pusėms yra vienas ilgiausių šiame kare.
Čia susidariusi padėtis kontrastuoja su Ukrainos strategija kitose vietovėse palei fronto liniją, kur jai pavyko išvengti tiesioginių konfrontacijų, pasitelkus veržlius manevrus, apgaulę bei Vakarų tiekiamus tolimojo nuotolio ginklus, ir priversti Rusiją trauktis.
Ankstesniame karo etape Ukrainos vadovybė nebuvo tokios tvirtos nuomonės dėl tokių mūšių kaip Bachmuto.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, vieną iš tų retų akimirkų, kai viešumoje atrodė šiek tiek dvejojantis, tuomet svarstė, ar maždaug šimto Ukrainos karių žūtis per dieną Sjevjerodonecke ir Lysyčanske verta kovos dėl dviejų jau sugriautų miestų.
Tačiau šį kartą jokių spėliojimų nebuvo. Tuo tarpu nauji tyrimai rodo, kad mirtini mūšiai mieste vasarą nebuvo tokie beprasmiai, kaip tuo metu galėjo atrodyti.
