Ketvirtadienio rytą Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus padėtį regione, kurio didžiąją dalį užėmė Rusijos kariuomenė, apibūdino kaip „labai sudėtingą“. Pasak S.Haidajaus, Rusijos kariuomenė pasiuntė „visus rezervus“ šturmuoti Sjevjerodonecko ir Zolotės-Toškivkos kryptimi, į pietus nuo Lysyčansko ir Sjevjerodonecko.
Jis taip pat teigė, kad pagrindinis kelias tarp Lysyčansko ir Bachmuto, kuriuo vyko tiekimas besiginančioms pajėgoms, dabar nepravažiuojamas.
Pasak S.Haidajaus birželio 22 d. Rusijos pavyko užimti Loskutovkos ir Rai-Aleksandrovkos gyvenvietes, atakuojant iš anksčiau užimtos Toškivkos.
Apsupti ar pavyko atsitraukti?
Remiantis JAV Karo studijų instituto (ISW) žemėlapiu, rusams užėmus šias gyvenvietes, Ukrainos kariuomenės kontroliuojami Zolotės ir Horskės miesteliai buvo beveik apsupti.
Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovai tvirtina, kad Ukrainos grupuotė šiuose miesteliuose yra „visiškai apsupta“, o Rusijos provyriausybiniai leidiniai rašo, kad ten gali būti iki trijų tūkstančių Ukrainos karių. Tačiau prokremliškų karo korespondentų padarytame vaizdo įraše iš Zolotės-Horskės rajono matyti, kad Ukrainos kariai tikriausiai pasitraukė iš savo pozicijų be kovos.
Kol kas neaišku, ar Rusijos kariams pavyko apsupti didelę teritoriją ginančią grupę. Ukrainos naujienų svetainė „Fokus“ taip pat citavo savo šaltinius, teigiančius, kad kariškiai pasitraukė iš Zolotės.
Iki vasario 24 d. per Zolotės miestą ėjo demarkacinė linija tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Pasak S.Haidajaus, Zolotės įtvirtinimai buvo apšaudomi nuo 2014 m., o prasidėjus plataus masto karui „ten skraidė viskas – nuo fosforo šaudmenų iki aviacinių bombų“, todėl vadovybė galėjo duoti įsakymą persikelti į „naujas įtvirtintas linijas“, kad išsaugotų karių gyvybes.
Priartėjo prie Lysyčansko pakraščių
Ketvirtadienį apie galimą Ukrainos kariuomenės atsitraukimą į pietus nuo Lysyčansko taip pat pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos duomenimis, nuo birželio 19 d. Rusijos kariuomenė pasistūmėjo daugiau kaip penkis kilometrus link pietinių Lysyčansko rajonų. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija rusų karinę sėkmę aiškino kovojančių dalinių sustiprinimu ir didele artilerijos ugnimi. Kartu ministerija pažymėjo, kad Rusijos puolimas Donecko srities vakaruose įstrigo.
JAV Karo studijų instituto ekspertai pripažįsta, kad Rusijos kariuomenė per kelias dienas priartės prie Lysyčansko iš pietų. Šiuo metu kovos vyksta netoli Bila Horos kaimo, kuris iš pietų ribojasi su Lysyčansku. S.Haidajus sakė, kad „gyvybės kelias“, jungiantis Lysyčanską su Bachmutu, šiuo metu nenaudojamas dėl nuolatinio apšaudymo, tačiau evakuacija kitais keliais (tikriausiai turimas omenyje kelias į šiaurės vakarus per Siversko miestą) iš miesto tęsiasi.
Ukrainos pajėgų Generalinis štabas patvirtina, kad Rusijos kariai nesiliauja bandę perkirsti Bachmuto-Lysyčansko greitkelį, kuris yra labai svarbus Ukrainos kariuomenei aprūpinti, ir taip pat pradeda puolimą Bachmuto kryptimi. Iš Centrinės karinės apygardos čia perkeltas vieną bataliono taktinę grupę.
JAV Karo studijų instituto ekspertai mano, kad Rusijos pajėgos greičiausiai per kelias artimiausias dienas pasieks Lysyčanską, tačiau negalės greitai užimti visos Lysyčansko-Sjevjerodonecko teritorijos.
Ekspertai teigia, kad Rusijos pajėgos bando žengti į priekį palei vakarinį Šiaurinio Doneco upės krantą ir trečiadienį „padarė tam tikrą pažangą“.
Išsekinimo taktika
Ukrainos pajėgos vis dar neapleidžia ir kitoje Šiaurinio Doneco pusėje nuo Lysyčansko esančio Sjevjerodonecko miesto, nors Rusijos pajėgos ne tik kontroliuoja didžiąją dalį miesto, bet ir stumiasi į priekį užimdamos aplinkinius kaimus.
Ukrainos Nacionalinio strateginių tyrimų instituto analitikas Nikolajus Beleskovas mano, kad Lysyčansko kaimynystėje esančio Sjevjerodonecko užėmimas Rusijai bus labiau politinė nei strateginė sėkmė, nes Rusijos kariai paprasčiausiai neturi pakankamai pajėgų organizuoti didelį apsupties katilą ir pasiekti sėkmę.
„Kaip suprantu, Sjevjerodonecko išlaikymo logika yra tokia: kadangi rusai ten puola, tai yra mūsų bandymas kiek įmanoma labiau nualinti rusus. Ginantis „Azot“ komplekse, urbanizuotoje vietovėje rusai privalo stoti į kontaktinį mūšį, net jei juos palaiko artilerija“, – sakė jis Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN.
„Tai reiškia, kad mūsų kariai bando pasinaudoti tuo, kad bus bandoma užimti Sjevjerodonecką, ir dėl to ten mesti viską, kas labiausiai tinkama kovai, netgi išimti iš kitų fronto ruožų ir perkelti ten. Abiejose pusėse vyksta toks fronto mūšis. Galbūt kariniu požiūriu iš tiesų vertėtų pasitraukti, bet, kita vertus, mes galime pasitraukti labai toli“, – sako N.Beleskovas.
