Galima tik įsivaizduoti G.Wilderso ir S.Kingo nepasitenkinimą susipažinus su paskutine „Pew“ tyrimų centro ataskaita, teigiančia, kad „jau 2035-aisiais musulmonai susilauks daugiau kūdikių nei krikščionys“.
Islamui šios naujienos – tiesiog puikios, tačiau krikščionybė, ilgą laiką pabrėždavusi šeimos svarbą, susiduria su rimtais iššūkiais.
Krikščionis gąsdinantys skaičiai
Pirmoji krikščionybės problema – senstanti populiacija. Tyrimo duomenimis, net 37 proc. pasaulio mirčių sudaro krikščionių mirtys. Taip pat daugiau krikščionių miršta, negu gimsta, ypač – Europoje.
Pirmoji krikščionybės problema – senstanti populiacija. Tyrimo duomenimis, net 37 proc. pasaulio mirčių sudaro krikščionių mirtys. Taip pat daugiau krikščionių miršta, negu gimsta, ypač – Europoje.
Islamas – visai kita istorija. 2010–2015 metais musulmonams gimė 31 proc. visų pasaulio kūdikių.
Krikščionims, kurių tradicijos paremtos šeima ir jos gausėjimu, tai kelia dvejopus jausmus. JAV Nacionalinės katalikų šeimų asociacijos prezidentė Colleen Gerke teigia: „Žvelgiant iš katalikų perspektyvos, tyrimas nurodo, kuria kryptimi turėtų eiti Katalikų bažnyčia.“
„Šis tyrimas įrodo tai, apie ką jau seniai kalba katalikų lyderiai. Kyla būtinybė ieškoti naujų evangelizacijos metodų, bandyti pasiekti ne tik tuos, kurie save įvardija katalikais, bet ir mūsų ne katalikus brolius ir seseris“, – pridūrė C.Gerke.
Asociacijos prezidentė įsitikinusi, kad šeima yra itin svarbi Katalikų bažnyčios augimo dalis.
Tiesa, nors daugelis pirmiausia norėtų dėmesį skirti didelėms šeimoms, C.Gerke tikina, kad stipri visuomenė prasideda nuo stiprios santuokos: „Katalikų bažnyčia jau seniai kalbėjo apie stiprias santuokas, kuriančias stiprias šeimas. Šios stiprios šeimos tapo stiprių bendruomenių ir stiprių visuomenių statomąja medžiaga.“
Kūdikiai – kultūros augimui
Ne visi krikščionys yra tradicinės šeimos šalininkai. Krikščionybė pasižymi labai įvairiu požiūriu į reprodukciją, kontracepciją, lytį ir šeimą – spektras svyruoja nuo itin konservatyvių iki labai liberalių pažiūrų.
Tačiau yra mažesnių krikščionių protestantų grupių, tikinčių, kad gali transformuoti visuomenę susilaukdami daugiau palikuonių nei kitų tikėjimų žmonės. Tai, anot „Pew“ tyrimo, yra pagrindinis jų tikėjimo įsipareigojimas.
Vienas tokių pavyzdžių – protestantų judėjimas „Quiverfull“, propaguojantis religinę natalizmo, vaikų susilaukimo dėl kultūros augimo, formą.
Šios teologijos balsu yra tapusi Nancy Campbell, jau 40 metų leidžianti žurnalą „Above Rubies“, skirtą sustiprinti santuokas ir šeimas. N.Campbell sako, kad jos akyse „Quiverfull“ yra ne judėjimas, o „nepriklausomas Dievo žingsnis“.
N.Campbell tikina: „Kažkada žmonės laikė vaikus palaima, vidutinė šeima turėdavo 6–8 atžalas. Tačiau feminizmas ir humanizmas tapo mūsų visuomenės kultūra, poroms įkalta į galvas, kad žmonoms svarbiau eiti į darbą ir kilti karjeros laiptais, o ne likti namuose su vaikais.“
N.Campbell: „Kažkada žmonės laikė vaikus palaima, vidutinė šeima turėdavo 6–8 atžalas. Tačiau feminizmas ir humanizmas tapo mūsų visuomenės kultūra, poroms įkalta į galvas, kad žmonoms svarbiau eiti į darbą ir kilti karjeros laiptais, o ne likti namuose su vaikais.“
N.Campbell sutinka su „Pew“ tyrimo duomenimis. Ji mano, kad kai kurie krikščionys gręžiasi „Quiverfull“ idealų link, tačiau tyrimas atskleidžia tolesnį krikščionių nepaklusnumą Dievo įsakymui.
„Būkite vaisingi ir dauginkitės, užpildykite žemę ir ją paverkite“, – buvo pasakyta Adomui ir Ievai, drauge įsakant žemėje „sukurti dominiją“.
N.Campbell teigia: „Tyrimas įrodo, jog Biblijoje teisingai skelbiama, kad žemėje viešpataus vaisingi ir besidauginantys žmonės. Kuo daugiau žmonių gimsta, tuo daugiau balsų paveikia daugumą. Musulmonai balsuoja už savo religiją, krikščionys – už krikščionybę. Todėl JAV, šaliai, kurią, remdamiesi Biblijos tiesomis, įkūrė krikščionys ir judėjai, kyla rimta grėsmė.“
Andrew Sandlinas, Kultūrinės lyderystės centro įkūrėjas ir prezidentas, nepriklausantis „Quiverfull“ judėjimui, sako: „Dieviška logika yra tokia, kad reikia susilaukti vaikų. Žemė – didelė vieta, todėl norint sukurti kultūrą reikia daugiau nei dviejų žmonių.“
Grėsmė – ne tik krikščionims
Krikščionys – ne vieninteliai, kuriems tyrimas atnešė blogų žinių. Nepriskiriantys savęs jokiai organizuotai religijai taip pat neturėtų tikėtis paveldėti pasaulį.
Pastarieji, nesiburiantys į judėjimus ar grupes, pasižymi panašia charakteristika. Atmesdami organizuotas religijas arba praktikuodami savas, jie tampa vis labiau pasaulietiški.
Nors JAV atlikti tyrimai rodo, kad nepriskiriančių savęs jokiai organizuotai religijai skaičius išaugo nuo 16 proc. 2007-aisiais iki 23 proc. 2014-aisiais, pasauliniu mastu galima pastebėti atvirkštinę tendenciją. Tokioms motinoms 2010–2015 metais gimė vos 10 proc. kūdikių.
Nors JAV atlikti tyrimai rodo, kad nepriskiriančių savęs jokiai organizuotai religijai skaičius išaugo nuo 16 proc. 2007-aisiais iki 23 proc. 2014-aisiais, pasauliniu mastu galima pastebėti atvirkštinę tendenciją. Tokioms motinoms 2010–2015 metais gimė vos 10 proc. kūdikių.
Tačiau gimimas nereligingoje šeimoje nėra vienintelis būdas tapti neišpažįstančiu jokios religijos.
„Religinės tradicijos, skatinančios susilaukti palikuonių, turi daugiau šansų išplisti.
Tai – paprasta matematika, – teigia Britų Kolumbijos universiteto profesorius Ara Norenzayanas. – Žmonės dažnai pamiršta, kad aukštas gimstamumas religingose populiacijose yra galinga jėga prieš bet kokias pasaulietines madas, todėl pasaulis, bent jau kol kas, netampa labiau sekuliarus.“
Vis dėlto nėra iki galo aišku, ar ateitis priklauso pasauliečiams. Paulas Fidalgo, informacijos centro, skatinančio sekuliarias pažiūras, paremtas mokslu, priežastimi ir humanizmo vertybėmis, komunikacijos direktorius, teigia: „Reprodukcija nėra vienintelis būdas, kuriuo visuomenė tampa labiau pasaulietiška.“
P.Fidalgo tikina, kad religingose šeimose augantys vaikai gauna vis didesnį priėjimą prie informacijos. Anot jo, sekuliarizacijos augimas yra susijęs su internete lengvai prieinamomis idėjomis.
Jis nemano, kad reikėtų ignoruoti ženklus, rodančius islamo augimą ir mažėjantį nepriskiriančių savęs jokiai organizuotai religijai skaičių. Vis dėlto P.Fidalgo teigia, kad „tai tik paskatina mus, tikinčius sekuliarizmo, skepticizmo ir humanizmo vertybių svarba, išlikti aktyviais ir nepalaužiamais“.
P.Fidalgo pastebi, „žmonės yra sudėtingi, o religijos keičiasi“. Jis išreiškia viltį, kad „nepaisant tėvų įsitikinimų ir kaip jie save identifikuoja teologiškai, ateinančios kartos bus labiau linkusios vadovautis mokslu ir priežastimi. Istorija rodo tokią tendenciją, ir aš nemanau, kad ji būtinai turėtų pasikeisti“.
Yra dar keletas priežasčių, kodėl iš „Pew“ tyrimo negalima daryti galutinių išvadų.
Tyrimo išvados daugiausia remiasi vaiko motinos tikėjimu. Daroma prielaida, kad vaikai išpažins motinų tikėjimą bent jau iki tol, kol užaugs. Nors šis veiksnys itin svarbus, tėvas ir visuomenė vaiko religijai gali padaryti visiškai priešingą įtaką.
Tyrimo išvados daugiausia remiasi vaiko motinos tikėjimu. Daroma prielaida, kad vaikai išpažins motinų tikėjimą bent jau iki tol, kol užaugs. Nors šis veiksnys itin svarbus, tėvas ir visuomenė vaiko religijai gali padaryti visiškai priešingą įtaką.
Kentukio universiteto psichologai Willas Gervaisas ir Maxine Najle mano, kad JAV apklausose figūruojantis ateistų skaičius yra neteisingas. 2016-aisiais atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad iki 10 proc. amerikiečių netiki Dievo.
Psichologai tiki, kad neigiama nuomonė apie ateistus gali lemti neteisingus apklausų rezultatus, todėl skaičius iš tiesų gali būti dvigubai didesnis.
P.Fidalgo teigimu, savo asmenybės identifikavimas yra sudėtingas. Todėl „žmonės nemojuoja plakatu, ant kurio užrašyta, kad jie ateistai. Jie tiesiog netiki“.
„Yra daugybė žmonių, kvestionuojančių religiją ir dogmas, ir tai yra gerai“, – sakė P.Fidalgo.
