Nei valgio, nei pykčių
Susilaikymo nuo maisto ir malonumų, bet pakilios nuotaikos metas 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų prasidės antradienį, bet jo pradžią žmonės pradės švęsti jau pirmadienio vakarą, nusileidus saulei. Nors islamo kalendoriuje ramadanas – devintasis mėnuo – visada prasideda tą pačią dieną, grigališkajame kalendoriuje jis kasmet pasislenka 11 dienų anksčiau, mat pastarasis paremtas saulės, o pirmasis – diena trumpesniu mėnulio ciklu. Įvairiose šalyse ramadano pradžia gali skirtis, priklausomai nuo meto, kada danguje pasirodo jaunatis. Šiaurės Amerikoje šiemet pasninko mėnuo prasidės trečiadienį.
Per ramadaną dienos metu musulmonams negalima valgyti, gerti, rūkyti ar mylėtis. Patariama net nelaikyti seilių burnoje - jos irgi skystis. Draudžiama meluoti ir vogti, net pykti, pavydėti, ko nors gailėti kitiems ir apkalbinėti. Reikia vengti sarkastiškų atsikirtimų, nešvankių ir antireliginių vaizdų bei garsų, maldyti geismą. Tai galioja ir veiksmams, ir mintims, kad būtų kovojama su žmogiškomis silpnybėmis, ugdoma valia, stiprinama siela.
 |
| Per Ramadaną musulmonai keliasi prieš aušrą, kad pasimelstų. |
Pasninkas (sawm) prasideda su saulės patekėjimu ir baigiasi, kai ji pasislepia už horizonto. Kadangi laukia ilgos valandos be maisto, musulmonai nepatingi net vasarą atsikelti prieš saulės patekėjimą pirmajam valgiui (suhoor) ir tik tuomet sukalbėti pirmą dienos maldą Fajr.
Kaip portalui 15min.lt pasakojo Kabule gyvenantis Azizas Basamas, per ramadaną žmonės gyvena įprastą gyvenimą, tik daugiau meldžiasi ir pasikeičia darbo valandos. Namo jie iškeliauja pora valandų anksčiau – nevalgius popietę tampa sunku dirbti, be to, reikia ruoštis kasdienei vakarienei. „Žmonės stengiasi išvengti fizinių jėgų reikalaujančio darbo. Tokius darbus atliekantys žmonės gali nepasninkauti, mat jiems reikia maisto energijai gauti ar atsigerti, jie vis tiek laikosi tradicijų“, – pasakojo afganistanietis.
 |
| D.Kinderio nuotr./Karščiausiu metu suima miegas |
Dirbti kartu su pasninkaujančiais musulmonais nelengva. Nesinori jų erzinti, todėl už nugaros slepi ne tik šokolado gabaliuką, kuriuo grįžęs iš atostogų pavaišina kolega, bet ir vandens stiklinę. Ir koks darbas, kai galvoje – vien maistas. Prašyti kolegas atlikti kokią užduotį beviltiška. Apsaugininkams ir vairuotojams metas po saulėlydžio, kai jau galima valgyti, – šventas reikalas, kai juos trukdyti mažų mažiausiai nemandagu.
Kabule išgyvenau du ramadanus. Sykį ne tiek iš solidarumo su – galvodavau – "tais vargšais", kiek iš smalsumo jo laikiausi pati. Pakeliama – juk valgyti galima kiekvieną dieną, bet gyventi taip kasmet ištisą mėnesį… Ačiū, ne.
„Facebook“ – pilnas alkanųjų skundų
„Debesuota ir ramadanas“, – liūdnai šyptelėjęs sykį atsakė kolega, gimtinėje atostogaujančio europiečio telefonu paklaustas, kas naujo Kabule. Šventas pasninkas keturioms savaitėms visiškai užvaldo mintis.
Kolegos ir bičiuliai apie ramadaną pradėdavo kalbėti gerokai iš anksto. Mes, vakariečiai, šypsodavomės, lyg laukdami smagios šventės, bet ilgainiui juoką pakeitė susirūpinimas. Kaip reikės organizuoti susitikimus ir posėdžius? Juk per juos būna arbatos, kartais – užkandžių, reikia mąstyti ir diskutuoti, o tuščiu skrandžiu tai nėra lengva. Gal svečias nėra praktikuojantis musulmonas ir neatsisakytų stiklinės vandens, bet kaip jo neįžeisti – siūlyti, susilaikyti, o gal pirmiau paklausti? Vakarienių pradžia derinama prie saulės laidos, todėl pirmiausiai kalendoriuje pažiūri, ar bus ramadanas ir kada tą dieną tikimasi saulėlydžio.
„Prakeikimas, toks alkis ir troškulys! Nieko nevalgiau nuo vakar vakaro, tai jaučiuosi kaip vampyras.“
Afganistane dislokuotiems užsienio kariams neseniai buvo išplatintos kelios pastabos ir rekomendacijos ramadanui: dienos metu nesiūlyti maisto, gėrimų ir tabako, nevalgyti, negerti, nekramtyti gumos ir nerūkyti musulmonų akivaizdoje, neplanuoti susitikimų po 15 val., neklausti žmonių, ypač moterų, ar jie laikosi pasninko.
Parduotuvės dirba bent valanda trumpiau. Turgaus prekeiviai nebesiūlo nei arbatos, nei užkandžių. Kartais, sutikęs palaukti arbatos puodelio, gali susiderėti dėl papildomos nuolaidos. Per ramadaną derybos vyksta ne taip sklandžiai.
Jei badaujam, tai badaujam visi – sykį pabandžiau, ką reiškia gyventi pagal Koraną. Apsiėjau be pusryčių – naktį norisi miegoti, o ne ropštis iš lovos, tegul ir su nuo ankstaus ryto spiginančia saule. Iki pietų tik porą sykių atsigėriau vandens – baisiai sunku iš karto laikytis visų nurodymų. Užtat kai kolegė ištiesė dėžutę su šveicariškais saldainiais, papurčiau galvą.
Internete lyg tyčia pasipylus gardžių patiekalų nuotraukoms irgi atsilaikiau. „Facebook“ pilnas įspūdžių apie ramadaną. „Pirma ramadano diena! Aš toooks mieguistas ir pavargęęęs.“ „17 pasninko valandų – atrodo, kad pasaulis sukasi taip lėtai...“ „Prakeikimas, toks alkis ir troškulys! Nieko nevalgiau nuo vakar vakaro, tai jaučiuosi kaip vampyras.“
Mėgdavau kartais (ne per ramadaną) pašiurpinti afganistaniečius: „O katalikai turi pasninkauti du mėnesius kasmet. Ir dar kiekvieną penktadienį.“ Jie tik išplėsdavo akis: „Kaip jūs išgyvenate???“ Atsakydavau kančios kupinu veidu, bet tuoj nuramindavau, kad badauti nereikia ir kad apskritai nepažįstu nė vieno, rimtai pasninkaujančio.
Atsigriebia per vakaro vaišes
Susilaikyti nuo maisto padėdavo mintis, kad vakare laukia iftar – taip vadinamas vos nusileidus saulei, po ketvirtosios dienos maldos (Maghrib), valgomas maistas. Pradėti reikia nuo datulių ir vandens – taip kadaise darė Mahometas. Jei kada per ramadaną skrisite musulmoniškos šalies avialinijomis, nenustebkite, jei, vos saulei vos nuskendus debesyse, stiuardai įteiks po stiklinę vandens ir saujelę datulių – tradicijos galioja ir danguje.
 |
| 2011 m. ramadanas |
O temstant prasideda puota. Ramadaną galima vadinti apsnūdusių dienų ir šventinių naktų mėnesiu. Visą dieną ištvėrę be kąsnio ir gurkšnio burnoje, vakare musulmonai atsipalaiduoja. Vieno bičiulio namuose per iftar stalas lūždavo nuo mėsos kepsnelių, plovo, žalių ir keptų daržovių, šviežių ir džiovintų vaisių, riešutų, sulčių.
Per ramadaną žmonės daugiau laiko leidžia su šeima ir draugais, todėl šioms vakarienėms susirenka nemaži būriai. Vienose šalyse dažniau švenčiama namie, kitur – restoranuose.
Egipte dieną restoranai būna tušti, užtat vakare sunkiai rasi laisvą vietą – staliukus šeimos turi rezervuotis iš anksto. Nusileidus saulei prie mečečių padedami padėklai su datulėmis ir pienu neturtingiems žmonėms ir tiems, kuriems tenka dirbti lauke, pavyzdžiui, policininkams. Net praeiviai gali dykai vaišintis šiuo maistu. Vakare gyvenimas užverda – atidaromos parduotuvės, restoranai, žmonės iki paryčių eina vieni pas kitus į svečius, vaikams dalijami saldumynai. Naktimis dirba net turgūs. Egiptiečiai iš anksto rengiasi ramadanui – šventyklos, namai, gatvės ir restoranai išpuošiami, parduotuvės varžosi tarpusavyje, stengdamosi kuo dailiau ir originaliau pristatyti savo prekes.
Afganistane vakarinės puotos kilsteli maisto kainas. Žmonės perka daugiau produktų, taigi prekeiviai naudojasi progą užsidirbti. Bet net vakare galima nusipirkti šviežutėlės duonos – paprastai ji šilta, minkšta ir skani būna tik rytais.
Po iftar žmonės eina į mečetes specialiai maldai Taraweh, kuomet skaitomas Koranas. Musulmonai stengiasi per ramadaną perskaityti visą Koraną (tam jis net padalintas į 30 dalių) ir aukoti neturtingiesiems. Privaloma labdara, vadinama zakat, yra viena iš pagrindinių islamo prievolių.
Lietuvoje pasninkauti sunku
Ramadaną vainikuoja viena iš dviejų svarbiausių islamo švenčių – Eid ul-Fitr (pasninko nutraukimo šventė), minima, kai vėl pasirodo jaunatis. Kolegos afganistaniečiai ta proga gaudavo tris poilsio dienas, nors kai kuriose šalyse šventė tęsiasi ir dukart ilgiau. Per šį laiką žmonės kartu meldžiasi, lanko draugus ir artimuosius. Daugelis stengiasi pasipuošti naujais drabužiais, vaikus apipila dovanomis ir rengia dar didesnes vaišes už iftar.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Kašas |
Sykį per Eid ul-Fitr viešėjau Turkijoje, Kašo mieste. Kambariui viešbutyje rasti prireikė poros valandų – kone viską buvo užėmę turkai.
Kadangi teko nakvoti ne viename viešbutyje musulmoniškose šalyse, jie kasmet, artėjant ramadanui, maloniai atsiunčia specialių pasiūlymų Eid ul-Fitr dienoms ir net visam pasninko mėnesiui. Mat keliaujantieji po svečias šalis atleidžiami nuo šios prievolės.
Valgyti galima ir vaikams, ligoniams, nėščioms ar kūdikį maitinančioms moterims. Pasninkauti draudžiama moterims per menstruacijas.
Maskvoje gyvenantis draugas musulmonas sykį per ramadaną išaiškino visas taisykles, o paskui nusitempė keptų bulvyčių. Afganistaniečiai, išgirdę abejonę, atkirsdavo: „Reikia pasninkauti.“ Bet vos pastebima šypsenėlė išduodavo, kad ne kiekvienas laikosi šios taisyklės. Kai kurie bičiuliai pripažindavo, kad valgo dieną – kas paslapčia nuo kolegų, kas namie.
Lietuvoje gyvenantiems musulmonams laikytis pasninko nelengva, nes tenka derintis ne tik prie vietos gyventojų ir tradicijų, bet ir prie klimato. Šaltuoju metu organizmas reikalauja maisto, o vasarą diena užsitęsia pernelyg ilgai.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Mohammadas Omaras Nurgulas |
O štai ilgiau nei penkerius metus Lietuvoje gyvenantis pabėgėlis iš Afganistano – puštūnas Mohammadas Omaras Nurgulas pasninko nesilaiko ne tik dėl to, kad yra nelabai religingas. „Negaliu, nes rūkau, – pasiteisino jis. – Galite neduoti dvi dienas valgyti – nieko tokio, bet be cigaretės neapsieisiu. Kas valandą ar dvi reikia parūkyti“, – kalbėdamas su portalu 15min.lt, juokėsi jis.
Per ramadaną apreiškė Koraną
Ramadanas, dar vadinamas ramazanu ar ramzanu, laikomas šventu, nes tą mėnesį pranašui Mahometui buvo pirmąsyk apreikštas islamo šventraštis Koranas. Keletą metų šį mėnesį jis praleisdavo atsiskyręs nuo visuomenės – šeimos oloje netoli Mekos, ten pasninkaudavo ir medituodavo. Ramadano 27-osios naktį, kurią musulmonai vadina Galybės naktimi (Lailut ul-Qadr), Mahometui pasirodęs arkangelas Gabrielius ir perdavęs pirmąsias apreiškimo eilutes. Meldimasis tą naktį musulmonams yra ypač svarbus.
Pasninkas yra ketvirtoji iš penkių pagrindinių islamo prievolių. Jo tikslas – leisti tikinčiajam suvokti savo menkumą, priversti jį dėkoti už malones, ypač materialinę gerovę, taip pat pajusti vargšų dalią.
