„Financial Times“: Maskva nemato galimybės užbaigti karą Ukrainoje diplomatiniu keliu ir tikisi ilgos kovos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Iš nelaisvės ištrūkęs karys mano, kad tų civilių, kurie tariamai dingo be žinios Mariupolyje, iš tiesų nebėra tarp gyvųjų, rašo UNIAN.

Iš nelaisvės išvaduotas atskirojo specialiosios paskirties būrio „Azov“ kovotojas Vladyslavas Žaivoronokas (šaukinys „Vikipedija“) papasakojo, kad rusų okupantai Mariupolyje „civilius gyventojus degino ištisais kvartalais“.

Kadras iš transliacijos/Vladyslavas Žaivoronokas

Tai jis sakė per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo „Azovstal“ gynėjai, grįžę į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją po apsikeitimo karo belaisviais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Bendras įvairių sparnuotųjų raketų, kurias Rusija panaudojo prieš Ukrainą, skaičius artėja prie 3500.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo pranešime, paskelbtame jo „Telegram“ kanale.

„Rusijos artilerijos smūgių tiesiog neįmanoma suskaičiuoti – jie tokie intensyvūs“, – Ukrainos lyderį cituoja „Unian“.

V.Zelenskis pabrėžė, kad teroristinė valstybė „nenustoja žaisti su tarptautinėmis struktūromis ir vėl drįsta sušaukti JT Saugumo Tarybą, kad ši aptartų jos pačios provokacijas, jos pačios terorą Zaporožės AE“.

Rusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas.

Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.

Derybų metu Maskva nori „įšaldyti konfliktą, išlaikant status quo okupuotose Ukrainos teritorijose“, pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michaila Podoliakas

Rusija „siunčia savo pasiūlymus per įvairius tarpininkus“, sakė prezidento patarėjas, tačiau jų neįvardino, nes Kijevas šiuo metu nepalaiko politinių ryšių su Rusija.

Rugpjūčio pradžioje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas keletą kartų siūlėsi tarpininkauti.

Penktadienį Turkijos vadovas pirmą kartą per pusę metų lankėsi Ukrainoje.

Ukraina įsitikinusi, kad Maskva iš tiesų nenori rimtų taikos derybų, sakė M.Podoliakas. Pasak jo, Rusija tiesiog bando užsitikrinti „savo kariuomenės operacijų pertrauką“ prieš pradėdama naują puolimą.

Kyjivas atsisako derėtis dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Jis nori susigrąžinti tas teritorijas, taip pat prorusiškų separatistų valdomas teritorijas rytuose ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Visi kiti scenarijai... tėra pavojinga operacinė pauzė prieš naują karo etapą, – sakė M.Podoliakas. – Ukrainiečiai priešinsis, kiek reikės.“

„Tai yra egzistencinis karas, mes neturime jokio kito sprendimo. Atsisakyti kovos reiškia ne tik Ukrainos valstybės, bet ir visų jos civilių gyventojų sunaikinimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pirmosios abiejų kariaujančių pusių derybos pirmosiomis karo savaitėmis nedavė jokių konkrečių rezultatų.

JAV valstybės departamentas tai nurodė pareiškime, kurį citavo JAV žiniasklaida. Pareiškime teigiama, kad nuo vasario 24 d. JAV jau neleido atvykti maždaug 5 000 asmenų, vienaip ar kitaip susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje, ir šis darbas bus tęsiamas.

Tačiau tuo pat metu JAV nenori užblokuoti tų, kurie buvo persekiojami Rusijoje, ir tų, kuriems gresia pavojus. „Norime nubrėžti aiškią ribą tarp Rusijos vyriausybės ir žmonių Rusijoje“, – sakoma pareiškime.

BBC primena, kad Baltijos šalys, Čekija ir Lenkija pritaria visiškam vizų, ypač turistinių, uždraudimui rusams. Suomija smarkiai sumažino vizų išdavimą. Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Europos Komisija iš esmės nepritaria tokiam draudimui. Rusijos užsienio reikalų ministerija galimą draudimą vadina „diskriminacija“.

Pirmasis dokumentas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai gali būti parengtas jau rugpjūčio 29–30 d.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tai pranešė pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos vadovų patarėjais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

„Saugumo garantijas laikome labai svarbiu klausimu, nuolat apie tai kalbame su visais savo partneriais. Apie tai šiandien taip pat buvo kalbėta, džiaugiuosi, kad mūsų partneriai rodo susidomėjimą... Iki šio mėnesio pabaigos, manau, 29 ar 30 dienos, galime tikėtis pirmojo dokumento“, – sakė jis.

Pasak A.Jermako, šiuo metu vyksta darbas. Jis jau perskaitė tekstą ir tai bus „labai galingas dokumentas“.

Tvyrant aukštai įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, du JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-52 vėliau pirmadienį praskris virš Balkanų, Vašingtonui siekiant parodyti įsipareigojimą NATO sąjungininkams.

Abu orlaiviai žemai skris virš vyriausybės pastato Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje ir Skanderbego aikštės Albanijos sostinėje Tiranoje. Paskui skrydis tęsis virš Juodkalnijos pakrantės ir Lovrijenaco forto Kroatijos Dubrovnike.

„Kiekvieno praskridimo tikslas – pademonstruoti JAV atsidavimą ir garantijas NATO sąjungininkams bei partneriams Pietryčių Europoje“, – sakoma Amerikos oro pajėgų Europoje pareiškime.

„B-52H Stratofortress“ yra tolimojo veikimo sunkusis bombonešis, galintis nešti plačiausią ginkluotę JAV arsenale.

NATO sąjungininkės stiprina Aljanso rytinį flangą laivais ir naikintuvais, reaguodamos į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Birželį JAV karinės oro pajėgos taip pat pasiuntė du naikintuvus F-35 atlikti žemų skrydžių virš Baltijos šalių.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J.Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste. 

„Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis.

„Žinoma, kad tai būtų didelė misija. Manau, kad tai būtų didelė misija“, – sakė jis ir pridūrė, kad „bet kokia misija turi atitikti konflikto lygį“.

Vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusi Rusija sukėlė didžiausią konfliktą Europoje per kelis dešimtmečius. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų.

Europos ir JAV tiekiama karinė technika, šaudmenys ir žvalgybos duomenys leido Ukrainos pajėgoms sulėtinti Rusijos pajėgų veržimąsi Donbase ir Juodosios jūros pakrantėje, bet jų visiškai nesustabdė.

„Suprantama, kad karas, kuris tęsiasi ir, atrodo, tęsis ilgai, apsunkina apsirūpinimą ne tik amunicija“, – sakė J.Borrellis.

„Būtent apie tai diskutuoja valstybės narės ir tai bus aptarta politiniame lygmenyje kitą savaitę“, – kalbėjo jis.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį sakė, kad kare prieš Rusijos užpuolikus žuvo beveik 9 tūkst. ukrainiečių gynėjų.

„Šiame kare dalyvauja ne tik kariškiai ir ne tik tie, kurie paėmė ginklą – mūsų maži vaikai, kurie visiškai niekuo nekalti, išskyrus tai, kad jie gimė būtent čia ir šiuo metu.

Nuotr. iš V.Zalužno „Facebook“ paskyros/Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Jie tikrai nieko nesupranta, kas vyksta, bet jiems būtinai reikia apsaugos prie Soledaro, Bachmuto, Velika Novosilkos ir čia, nes jų tėvas išėjo į frontą ir gali būti vienas iš beveik 9 tūkstančių žuvusių didvyrių“, - kalbėjo V.Zalužnas.

Maskva nemato galimybės diplomatiniu keliu užbaigti karą Ukrainoje ir tikisi užsitęsusio konflikto. Tai pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas, rašo „Financial Times“.

Anot jo, tiesioginių pokalbių tarp Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nebus. Kartu Rusijos diplomatas tvirtina, kad JAV ir kitos NATO šalys esą daro spaudimą Ukrainai pasitraukti iš derybų.

„Dabar nematau galimybės diplomatiniams kontaktams. Ir kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo sunkiau bus rasti diplomatinį sprendimą“, – sakė G.Gatilovas.

Rusijos diplomatas taip pat atmetė galimą JT kaip tarpininko tarp Maskvos ir Kyjivo vaidmenį, kaltindamas organizaciją karo „politizavimu“ ir abejodamas jos autoritetu.

„Pasaulis pasikeitė ir JT niekada nebebus tokios, kokios buvo anksčiau... Manau, [susitarimas dėl grūdų] yra vienintelis pavyzdys, kad jie atliko praktinį vaidmenį bandydami tarpininkauti“, – mano G.Gatilovas.