Pagrindinių opozicijos partijų boikotas reiškia, kad neabejojama valdančiosios N.Maduro Socialistų partijos pergale, kuri suteiks jai galimybę kontroliuoti išplėstą 227 vietų Nacionalinį Susirinkimą – vienintelę instituciją, kurioje ši politinė jėga kol kas nevyrauja.
Balsą Karakaso pagrindinėse kareivinėse atidavęs valstybės vadovas žurnalistams pareiškė, kad atėjo laikas nutraukti opozicijos dominavimą asamblėjoje, kuri, jo teigimu, atsakinga už „sankcijų, žiaurumo, skausmo ir kančių marą“.
Vis tik rinkimų dieną rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis, o daugelis rinkimų apylinkių buvo tuščios ar pustuštės.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pasmerkė balsavimą kaip N.Maduro sukurtą „sukčiavimą ir apgaulę“.
Vašingtonas, J.Guaido pagrindinis sąjungininkas, vadovauja pastangoms nuversti N.Maduro spaudžiant jo režimą ekonominėmis sankcijomis, tokiomis kaip naftos embargas, galiojantis nuo 2019 metų balandžio.
„Neteisėto Maduro režimo paskelbti rezultatai neatspindės Venesuelos žmonių valios“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M.Pompeo.
Amerikos valstybių organizacija pareiškė nepripažinsianti rezultatų.
N.Maduro ragino opoziciją „vienu balsu paprašyti naujosios Joe Bideno JAV vyriausybės atšaukti visas sankcijas“.
Paralyžiuojanti krizė
Rinkimai, kuriuose varžėsi maždaug 14 tūkst. kandidatų iš daugiau nei 100 partijų, buvo surengti šaliai išgyvenant rimtą politinę ir ekonominę krizę, kurią sunkina nevaldoma infliacija, nesibaigiančios eilės degalinėse, vandens ir degalų stoka ir energijos tiekimo nutraukimai.
Nuo 2019 metų lapkričio infliacija siekia 4 000 procentų.
Be to, Venesuela yra smarkiai paveikta COVID-19 – taigi, rinkėjams reikėjo dėvėti kaukes balsavimo punktuose, kur ant grindų buvo žymės, padedančios užtikrinti socialinį atstumą.
„Susilaikantieji klysta – kaip galima leisti kitiems nuspręsti už jus? Turite išeiti ir balsuoti!“ – sakė 70 metų Fany Molina, atiduodama balsą vienoje mokykloje sostinės centre.
Ilgiausios eilės buvo nusidriekusios Socialistų partijos bastionuose, tokiuose kaip Karakaso Sausio 23-osios rajonas.
Tačiau kai kuriuose miestuose daugiau žmonių stovėjo eilėse degalinėse nei rinkimų apylinkėse – šios scenos išryškino Venesuelą paralyžiavusią ekonominę krizę.
„Tai pažeminimas, neketinu balsuoti“, – AFP sakė kelias valandas degalinėje išlaukęs Jose Alberto.
Rinkėjų apatija
Buvęs autobuso vairuotojas N.Maduro šalies prezidentu tapo po jo mokytojo Hugo Chavezo mirties 2013 metais. 2018 metais jis buvo perrinktas antrai kadencijai per sukčiavimo temdytus rinkimus. Tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės jį laiko neteisėtu šalies vadovu.
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir daugelis Lotynų Amerikos šalių dėl ilgalaikės ekonominės krizės Venesueloje kaltina N.Maduro represijas ir netinkamą valdymą. Šios šalys palaiko Nacionalinio Susirinkimo pirmininką J.Guaido, kuris pernai sausį pasiskelbė laikinuoju prezidentu.
37 metų J.Guaido ragino rinkimus boikotuoti, nes, jo teigimu, nebuvo užtikrintos „laisvos ir sąžiningos“ sąlygos.
„N.Maduro tikslas net nėra įgyti legitimumą“, – anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė J.Guaido ir pridūrė, kad N.Maduro tikslas yra išnaikinti visa, kas primena demokratiją.
J.Guaido ir jo šalininkai planuoja pirmadienį pradėti savaitės trukmės plebiscitą, tikėdamiesi visuomenės paramos dabartinės Nacionalinės Asamblėjos mandatui pratęsti, kol bus surengti „laisvi, patikrinami ir skaidrūs“ rinkimai.
Tačiau plebiscito rezultatai nebus teisiškai įpareigojantys, nes N.Maduro kontroliuoja šalies institucijas, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą ir įtakingą kariuomenę.
J.Guaido siekį perimti valdžią iš pradžių lydėjęs entuziazmas yra išsekęs, o kritikai laiko jo sumanymą surengti plebiscitą desperatiška avantiūra.
Anot analitikų, pralaimėjęs rinkimus J.Guaido taps vis labiau izoliuotas – vien dėl to, kad jis neteks Nacionalinio Susirinkimo vairo, kuriuo jis grindžia prezidentines ambicijas.
Sąjungininkai stebi
N.Maduro remiančios Rusija ir Kinija prognozuojamą jo pergalę rinkimuose pasveikins kaip legitimumo jo režimui suteikiantį veiksnį, taip pat kaip teisinį pagrindą dvišaliams susitarimams, padedantiems apeiti JAV ir ES sankcijas, nurodo analitikai.
Rinkimų komisija, paskirta N.Maduro palankaus Aukščiausiojo Teismo, informavo, jog balsavime turėjo teisę dalyvauti per 20 mln. žmonių.
Vis dėlto rinkimuose dalyvavo ir opozicijos disidentai, kurie kritikavo J.Guaido dėl sprendimo paskelbti boikotą, o patys sulaukė kaltinimų suteikiant N.Maduro režimui legitimumo.
„Jie atstovaus naujajai opozicijai po sausio 5 dienos“, kai bus prisaikdinti nauji parlamentarai, pažymėjo politologas Jesusas Castillo.
