Nelaimė Meksikos įlankoje prasidėjo balandžio 20 dieną, kai jūrinėje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ nugriaudėjo sprogimas, o po dviejų dienų platforma nuskendo.
Viena mokslininkų grupė, mėginanti nustatyti, kiek naftos ištekėjo nuo šios avarijos pradžios, išsiaiškino, kad naftos plūsmas iš pažeisto gręžinio, priklausančio britų bendrovei „British Petroleum“ (BP), yra 2–5 kartus didesnis, negu iki šiol apskaičiuota.
Šio naftos išsiliejimo atgarsiai nuskambėjo iki pat Vašingtono, kur ketvirtadienį atsistatydino naftos gavybą jūroje prižiūrinčios federalinės agentūros vadovė.
1989 metais ant uolų užplaukus tanklaiviui „Exxon Valdez“, į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos.Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad iniciatyva likviduojant avarijos padarinius priklauso jo administracijai, o ne BP. Jo komentarai skyrėsi nuo ankstesnių Jungtinių Valstijų administracijos pareiškimų, kad Vyriausybė tik prižiūri tas operacijas.
BP pranešė pradėjus dar neišbandytą procedūrą „top kill“, kurią atliekant gręžinį mėginama užkimšti dideliu slėgiu pumpuojant į jį sunkų dumblą. Bendrovė nurodė, kad pradinis šios operacijos etapas vyko pagal planą ir kad po paros paaiškės, ar ji buvo sėkminga.
Net pačiais kukliausiais skaičiavimais, per pastarąsias penkias savaites į Meksikos įlanką išsiliejo apie 68 mln. litrų naftos. Pagal blogiausią scenarijų šis kiekis gali siekti 148 mln. litrų.
1989 metais ant uolų užplaukus tanklaiviui „Exxon Valdez“, į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos.
„Dabar žinome pabaisos, su kuria kovojame Meksikos įlankoje, tikrąjį dydį, – sakė JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos pirmininko pavaduotojas Jeremy Symonsas. – BP paleido į laisvę nesustabdomą pasibaisėtino masto jėgą.“
Tuojau po sprogimo naftos gavybos platformoje BP ir JAV pakrančių sargyba apskaičiavo, kad kasdien į aplinką patenka apie 795 tūkst. litrų teršalų. Tačiau prie maždaug 1,5 kilometro gylyje esančio gręžinio angos nufilmuotus vaizdus peržiūrėję mokslininkai šią savaitę sakė, kad tas plūsmas tikriausiai gerokai smarkesnis.
JAV geologijos tarnybos direktorė Marcia McNutt nurodė, jog dvi mokslininkų grupės apskaičiavo, kad iš gręžinio kasdien išteka 1,9–3,8 mln. litrų naftos.
Tuo tarpu Vašingtone atsistatydino Mineralinių išteklių valdybos direktorė Elizabeth Birnbaum, kuriai šis postas priklausė nuo pernai liepos. Jos agentūra sulaukė griežtos kritikos iš abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjų dėl pernelyg liberalios naftos gavybos darbų priežiūros ir neleistinai šiltų ryšių su ta pramone.
Visuomenės apklausos rodo, kad amerikiečiai nepatenkinti, kaip dabartinė administracija reaguoja į šią katastrofą, tačiau B.Obama partikino gyventojus, jog Vyriausybė valdo padėtį. „Aš prisiimu atsakomybę. Mano pareiga – pasirūpinti, kad šis (gręžinys) būtų uždarytas“, – prezidentas sakė vienoje spaudos konferencijoje.
Jeigu operacija „top kill“ nepavyktų, BP nurodė turinti kelis atsarginius planus. Vienintelis nuolatinis sprendimas – išgręžti kitą gręžinį, tačiau tai užtruktų porą mėnesių.
BP tokį planą ketina įgyvendinti, net jeigu pažeistą gręžinį pavyktų užkimšti dumblu ir užbetonuoti.
Šis naftos išsiliejimas yra didžiausias per JAV istoriją, tačiau dar ne pats didžiausias Meksikos įlankoje. 1987 metų birželį Meksikos teritoriniuose vandenyse sprogus naftos gavybos platformai „Ixtoc I“ į jūrą išsiliejo 530 mln. litrų teršalų.
