Naują politinį skandalą Ukrainoje analizuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC Ukrainos redakcija.
Griežta kritika kariuomenės vadui
Pagrindinė parlamento Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojos M.Bezuhlos pretenzija V.Zalužnui yra ta, kad vyriausiasis vadas, pasak jos, nepateikė 2024 m. karo su Rusija veiksmų plano.
Jei karinė vadovybė negali pateikti jokio veiksmų plano 2024 metams, o visi jos pasiūlymai dėl mobilizacijos apsiriboja tuo, kad reikia daugiau žmonių, ir nėra nė vieno pasiūlymo dėl pokyčių Ukrainos kariuomenės sistemoje, tokia vadovybė turėtų pasitraukti.
„Nei didelio, nei mažo, nei asimetrinio, nei simetrinio“, – rašė M.Bezuhla.
Kartu ji paskelbė iš Generalinio štabo gautus kitų metų mobilizacijos plano kiekybinius duomenis – 20 tūkst. žmonių per mėnesį.
Pagal įstatymą šie duomenys gali būti valstybės paslaptis, o už jų atskleidimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Ši diskusija buvo nevieša, tačiau įtampa augo, o dabar situacija tokia, kad jei karinė vadovybė negali pateikti jokio veiksmų plano 2024 metams, o visi jos pasiūlymai dėl mobilizacijos apsiriboja tuo, kad reikia daugiau žmonių, ir nėra nė vieno pasiūlymo dėl pokyčių Ukrainos kariuomenės sistemoje, tokia vadovybė turėtų pasitraukti“, – rėžė M.Bezuhla.
Jos išpuolis prieš V.Zalužną sukėlė sprogusios bombos efektą. Pastarosiomis savaitėmis M.Bezuhla kelis kartus paskelbė pranešimus, kuriuose kritikavo Ukrainos kariuomenės vadovybę, kaltino ją neefektyvumu.
Visa tai vyko sklandant gandams apie Ukrainios prezidento Volodymyro Zelenskio biuro, vadovaujamo Andrijaus Jermako, ir vyriausiosios karinės vadovybės konfliktą, kuris esą paaštrėjo po to, kai lapkričio pradžioje britų žurnale „Economist“ buvo išspausdintas V.Zalužno straipsnis.
Jame jis gana pesimistiškai apibūdino padėtį mūšio lauke, teigdamas, kad karas pereina į Rusijai palankią pozicinės konfrontacijos stadiją.
Prezidentas V.Zelenskis viešai paprieštaravo V.Zalužnui, sakydamas, kad „tai nėra aklavietė“. Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva pasisakė aštriau, patardamas kariškiams mažiau komentuoti spaudai fronto reikalus.
Tuo metu politikai ir ekspertai rimtai svarstė V.Zalužno atsistatydinimo galimybę. Alyvos į ugnį įpylė netikėtas ir esą su V.Zalužnu nederintas naujojo gynybos ministro Rustemo Umerovo sprendimas pakeisti Specialiųjų operacijų pajėgų vadą Viktorą Chorenką. Tačiau tuomet R.Umerovas neigė, kad yra ketinimų pakeisti ir V.Zalužną.
Tačiau dabartinį tiesioginį M.Bezuhlos raginimą tai padaryti daugelis galėjo suprasti kaip tam tikrą Prezidento kanceliarijos signalą ar „zondavimą“.
Aukščiausioji šalies vadovybė kol kas nepasmerkė M.Bezuhlos pareiškimų, nors tai padarė daugelis prezidento partijos „Tautos tarnas“ deputatų.
Pati N.Bezuhla, kalbėdama su BBC Ukrainos tarnyba, atmetė spėliones, kad ji vykdė kažkieno nurodymus.
Kas yra Marjana Bezuhla?
M.Bezuhla nėra tiesiogiai susijusi su kariuomene, nors kurį laiką tarnavo „Antiteroristinės operacijos zonoje“ Donbase, o vėliau dirbo Gynybos ministerijoje. Ten ji dalyvavo vykdant ginkluotųjų pajėgų operaciją vienoje Kyjivo poliklinikoje.
Oleksijus Hordejevas, buvęs Gynybos ministerijos reformos projektų biuro, su kuriuo buvo susijusi M.Bezuhla, darbuotojas, sako, kad jau tada jos charakterio bruožai buvo atkaklumas, lyderio ambicijos ir „gebėjimas eiti į priekį kaip tankui“.
Jis taip pat apibūdina jos asmenybę kaip kontroliuojančią visas smulkmenas.
„Deja, Bezuha yra tipiškas pavyzdys, kai intelektas ir atkaklumas veikia su minuso ženklu, – apibendrina O.Hordejevas. – Kai nesuvokiamas kontekstas ir kai partinė aplinka ne kontroliuoja balsingus kalbėtojus, o, priešingai, jais naudojasi.“
Kitas buvęs reformų biuro darbuotojas atsisakė charakterizuoti M.Bezuhlą, tačiau su anonimiškumo sąlyga teigė, kad jį šokiravo jos veiksmai ir kad ji rašo „labai negerus dalykus“.
Palikusi gydytojos karjerą ir darbą Gynybos ministerijoje, 2019 m. M.Bezuhla ėmėsi politikos. Ji laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Radą Kyjive, atstovaudama prezidentinei partijai „Tautos tarnas“.
Parlamente ji gana netikėtai gavo Nacionalinės gynybos, saugumo ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojos postą. Ten M.Bezuhla išvystė gana audringą veiklą, susijusią su jautriausiais specialiųjų tarnybų ir kariuomenės klausimais.
Be kita ko, ji buvo atsakinga už kardinalią Ukrainos saugumo tarnybos reformą, kuri taip ir nebuvo įgyvendinta.
Be to, ji vadovavo parlamentinei komisijai vadinamajam „Wagnergate“ skandalui tirti.
Šis skandalas kilo po to, kai 2020 m. liepos mėn. buvo sugriauta Ukrainos žvalgybos operacija. Pagal žvalgybos planą Kyjive buvo planuojama prievarta nutupdyti lėktuvą ir sulaikyti 33 Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius, kurie turėjo juo skristi. Operacija buvo sužlugdyta paskutinę akimirką, o rusų samdiniai išvengė spąstų ir buvo sulaikyti Baltarusijoje šios šalies specialiųjų pajėgų, bet vėliau paleisti.
Parlamento opozicija ir net buvę žvalgybos pareigūnai apkaltino prezidento V.Zelenskio biurą nutekinus informaciją ir sužlugdžius operaciją. M.Bezuhlos vadovaujama komisija turėjo išsiaiškinti bylos detales. Tačiau galiausiai komisija taip ir nerado atsakymo į šį klausimą, tačiau atskirai pareiškė, kad prezidento kanceliarija tikrai nėra susijusi su šiuo skandalu.
M.Bezuhla ir vėliau vėlėsi į kontroversiškus skandalus. Ypač neigiamą kariškių ir politikų reakciją sukėlė tai, kad ji, kaip parlamento narė, keliavo į frontą ir buvo vadavietėse kovų metu – pavyzdžiui, per sunkias kovas dėl Sjevjerodonecko ir Lysyčansko praėjusių metų birželį.
Ji pati sakė, kad nesikišo į kariškių reikalus, bet analizavo jų poreikius, kad galėtų padėti kaip parlamento narė.
Kaip vertinama ataka prieš V.Zalužną?
M.Bezuhla savo pranešimuose kritikuoja Ukrainos kariuomenės vyriausiąjį vadą dėl Ukrainos kariuomenės „sovietizacijos“, dėl, anot jos, nepakankamai gerai parengto šios vasaros kontrpuolimo plano ir net dėl to, kad dar neatleistas ilgametis Nacionalinės sausumos pajėgų akademijos vadovas Pavlo Tkačukas.
Be to, ji kaltina generalinio štabo vadovybę dangstant generolus, kurie, jos nuomone, neefektyviai atlieka savo pareigas. Tarp šių generolų ji mini Ukrainos didvyrį, buvusį 10-osios atskirosios kalnų šturmo brigados vadą Vasilijų Zubaničių. Jį M.Bezuhla vadina Generalinio štabo viršininko Serhijaus Šaptalos kūmu ir asmeniškai kaltina dėl nesėkmingo šios vasaros puolimo pietuose.
Absoliuti dauguma Ukrainos politikų, visuomenės veikėjų ir kariškių pasmerkė M.Bezuhlos pareiškimus apie V.Zalužną.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad tik Rusija gali būti suinteresuota pasinaudoti „vadinamąja įtampa“ prezidento V.Zelenskio ir vyriausiojo kariuomenės vado V.Zalužno santykiuose. Jis net dėstė, kad Rusija aktyvavo savo miegančius agentus, kad keltų sumaištį Ukrainoje. Interviu, kuriame O.Danilovas tai pasakė, buvo įrašytas prieš M.Bezuhlos pareiškimą, tačiau pasirodė ryte, kaip tik per patį skandalo įkarštį.
Daugelis frakcijos „Tautos tarnas“ deputatų pavadino frakcijos kolegos pareiškimus netinkamais.
„Karo sąlygomis klausimai karinei-politinei vadovybei turėtų būti užduodami tik pagal aiškiai apibrėžtas procedūras ir institucijas. Priešingu atveju tai vertinama kaip diskreditavimas ir provokacija, žaidžianti priešo komandoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parlamento narė Tetyana Tsyba.
Deputatas Bohdanas Jaremenko socialiniame tinkle pareiškė, kad „visi turėtų sukaupti drąsą ir užsičiaupti iki karo pabaigos“.
Tuo pat metu parlamento ar prezidento partijos vadovai nepasmerkė M.Bezuhlos.
Buvusio prezidento Petro Porošenkos Europos solidarumo frakcija išreiškė pasipiktinimą išpuoliais prieš vyriausiąjį vadą, o kitos opozicinės partijos „Holos“ parlamento narys Romanas Kostenka pareiškė, kad M.Bezuhla sakė netiesą, kai teigė, jog Generalinis štabas neturi 2024 m. plano.
Pasak R.Kostenkos, dokumentas egzistuoja, tačiau dėl jo slaptumo jis gali būti pateiktas tik vyriausiojo vado V.Zelenskio sušauktame posėdyje.
Kartu R.Kostenka daro prielaidą, kad M.Bezuhlos veiksmus gali inspiruoti prezidento V.Zelenskio biuras.
„Jei biuras nenorėjo, kad ta ar kita retorika skambėtų iš parlamento narių, atstovaujančių partijai „Tautos tarnas“, ji iš ten nebūtų sklidusi. Tai mačiau per penkerius savo darbo parlamente metus“, – sakė opozicijos deputatas.
Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka įsitikinęs, kad M.Bezuhlos veiksmai V.Zelenskiui daro daugiau žalos nei naudos, mat atsistatydinęs generolas V.Zalužnas gali tapti galingu dabartinio prezidento politiniu konkurentu.
„Ponia Marjana Bezuhla gali manyti, kad ji padarė didelę paslaugą prezidentui V.Zelenskiui, ragindama atsistatydinti V.Zalužną, – teigia politologas, – tačiau iš tikrųjų savo provokaciniais pareiškimais ji jau padarė daug žalos prezidento komandai. Paradoksalu, bet tai, ką ji siūlo, iš esmės yra uždelsto laiko mina, nukreipta prieš prezidentą Zelenskį ir tam tikra prasme prieš Ukrainos interesus karo sąlygomis“.
Prezidento kanceliarija atsisakė pateikti komentarus BBC.
Kaip M.Bezuhla aiškina savo veiksmus?
Interviu BBC Ukrainos tarnybai M.Bezuhla teigė, kad nepaisant pasipiktinimo bangos, kurią sukėlė jos įrašai socialinėje žiniasklaidoje, ji nelaiko jų klaida.
„Tai nėra klaida. Tai dalis aisbergas visos tos tiesos, kas vyksta ir ką aš tiesiogiai stebiu. Aš tai pasakiau dar labai delikačiai. Dabar esame kryžkelėje, ir aš prisiėmiau šią naštą ant savo pečių“, – sakė M.Bezuhla.
Ji neigia, kad savo pareiškimus derino su Prezidento kanceliarija ar juos darė prezidento V.Zelenskio interesais.
„Galima sakyti, kad aš pratrūkau. Ir ne dėl visų tų teorijų, esą testuoju visuomenės reakciją“, – sakė parlamentarė.
Anot jos, ji jau seniai bandė neviešai spręsti Ukrainos kariuomenės problemas, tačiau nesulaukė konstruktyvaus Generalinio štabo bendradarbiavimo.
„Rašau akivaizdžius dalykus, kariškiai tai puikiai žino, – sako M.Bezuhla. – Jie žino ir apie generolų nepotizmą, ir apie sprendimus „eikite, šturmuokite štai tuos įtvirtinimus“, ir apie tai, kaip buvo rengiamos brigados. Visa tai gerai žinoma“.
Paklausta, ar sutinka su O.Danilovo mintimi, kad nesutarimų tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno temos kurstymas yra naudingas Rusijai, M.Bezuhla atsakė aptakiai: „Rusija visada nori sėti vidinę nesantaiką Ukrainoje“.
„Manau, kad turime būti atviri, nežaisti nei vidinių, nei išorinių politinių žaidimų, – sakė deputatė. – Egzistuoja objektyvi realybė: Ukrainos kariuomenė turi būti moderni. Jei ji netaps moderni, mes pralaimėsime. Mes nenugalėsime Rusijos skaičiumi“.
Paklausta, kas, jos nuomone, turėtų pakeisti V.Zalužną vyriausiojo vado poste, M.Bezuhla atsakė: „Nekalbėsiu apie personalo sprendimus. Bet jei klausiate apie mano mintis, manau, kad šio posto neturėtų gauti niekas iš ankstesnės generolų frakcijų atstovų kohortos“.
Jos nuomone, nauji pareigūnai į Ukrainos kariuomenės vadovybę turėtų ateiti iš apačios.
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas BBC atsakė, kad neturi ką komentuoti.