Spalio 10 d. Minske Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas patvirtino, kad jo šalis tikriausiai taps EES nare nuo 2015 m. sausio 1 d. EES pakeis iki šiol egzistuojančią muitų sąjungą tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano.
Armėnijos politikos ekspertai narystę vertina dvejopai, nes galutinės narystės sąjungoje sąlygos nėra žinomos iki galo. Iki šiol neaišku, kaip buvimas EES paveiks Armėnijos santykius su Kalnų Karabachu, kurio gyventojų daugumą sudaro armėnai, tačiau Azerbaidžanas regioną laiko savo teritorija.
Daugelis armėnų bijo, kad atsiribojimas nuo Kalnų Karabacho paliktų Armėniją itin pažeidžiamą galimos Azerbaidžano agresijos atveju.
Anksčiau išplatintas Armėnijos narystės EES sutarties tekstas skelbė, kad tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho atsirastų muitinė, o tai galėtų paralyžiuoti tarptautinės bendruomenės nepripažinto regiono ekonomiką.
Kalnų Karabachas šiuo metu beveik visiškai priklauso nuo Armėnijos, nes į šią šalį eksportuoja didžiąją dalį produkcijos. Daugelis armėnų bijo, kad atsiribojimas nuo Kalnų Karabacho taip pat paliktų Armėniją itin pažeidžiamą galimos Azerbaidžano agresijos atveju.
„Mes matome tik grėsmes“, – teigė Armėnijos politologas Agasis Jenokianas.
Tam, kad Armėnija į Maskvos dominuojamą EES įsilietų drauge su Kalnų Karabachu, ypač priešinosi Kazachstanas. Naujienų svetainė news.az pranešė, kad Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas griežtai atmetė tokią galimybę ir rėmė Azerbaidžano poziciją. Astana pareiškė, kad į EES gali įstoti tik tos šalys, kurių visa teritorija yra pripažinta Jungtinių Tautų.
