Jis prašė oro gynybos sistemų, tolimojo nuotolio raketų ir šaudmenų, baimindamasis, kad palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį gali atitraukti pagrindinės šalies rėmėjos Jungtinų Valstijų dėmesį nuo karo Ukrainoje.
„Mums labai svarbu, kaip išgyventi šią žiemą, – kalbėjo V. Zelenskis, kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu kreipdamasis į žiniasklaidą prieš susitikimą su Aljanso gynybos ministrais. – Mes ruošiamės, esame pasirengę. Dabar mums reikia šiek tiek vadovų paramos. Štai kodėl šiandien esu čia.“
Kyjivo tarptautiniai rėmėjai susitiko aptarti ginklų tiekimo, daugiausia dėmesio skiriant Ukrainos kontrpuolimui ir oro gynybai, reikalingai apsisaugoti nuo tikėtino Rusijos puolimo žiemą.
„Mes palaikysime jus ir teiksime paramą Ukrainai, nes tai labai svarbu visai NATO“, – V. Zelenskiui sakė J. Stoltenbergas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) paskelbė apie naują 200 mln. dolerių (188,5 mln. eurų) vertės ginkluotės Kyjivui siuntą, įskaitant oro gynybos raketas, kurios padės Ukrainai atremti numatomą Rusijos puolimą žiemą.
„Nesuklyskite, – sakė L. Ostinas susitikimo su tarptautiniais Ukrainos rėmėjais pradžioje. – Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės.“
Naujausias ginklų paketas iš Vašingtono yra pirmasis, apie kurį paskelbta po to, kai neramumai JAV Kongrese sukėlė abejonių dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) gebėjimo išlaikyti paramą.
Ukrainos prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad krizė Izraelyje gali nukreipti dėmesį nuo jo tėvynėje vykstančio karo.
Visgi jis paragino Vakarus išreikšti paramą izraeliečiams taip, kaip ji buvo parodyta ukrainiečiams Rusijai pradėjus invaziją.
„Rekomenduoju vadovams vykti į Izraelį ir, manau, paremti žmones, tiesiog žmones, nekalbu apie jokias institucijas, tiesiog paremti žmones, kurie patyrė teroristų išpuolius“, – sakė jis.
Tikina, kad pavojaus nėra
Jungtinės Valstijos siekia užtikrinti, kad sprendimas padidinti karinę paramą Izraeliui po netikėto „Hamas“ išpuolio nepakenks Vašingtono galimybėms toliau ginkluoti Ukrainą.
Karas Izraelyje kilo tuo metu, kai Baltieji rūmai stengiasi rasti būdą, kaip užtikrinti tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai, nes po sumaišties Kongrese siekiant išvengti vyriausybės uždarymo buvo sudarytas susitarimas, į kurį nebuvo įtraukta nauja parama Kyjivui.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai tiek karinės pagalbos, kiek visos Europos NATO narės ir Kanada kartu sudėjus.
Vakarų diplomatai NATO tvirtina, kad nėra pavojaus, jog ginklų tiekimas Ukrainai artimiausiu metu nutrūks.
„Labai svarbu pabrėžti mūsų paramą Ukrainai, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren) prieš V. Zelenskio ir jo šalininkų iš Vakarų derybas Briuselyje. – Karas Ukrainoje turi mūsų dėmesį, ir mes visapusiškai remiame Ukrainą.“
Saugumą norinti užsitikrinti Ukraina siekia tapti NATO nare. Šią vasarą Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai supaprastino Kyjivo prisijungimo kelią, tačiau nepateikė aiškaus kvietimo prisijungti ar termino, per kurį Ukraina turėtų tapti nare.
