Seniai suplanuotas susitikimas Latvijos sostinėje vyks neramiu laikotarpiu NATO rytiniame sparne, sąjungininkams taip pat stengiantis suvaldyti migracijos krizę, dėl kurios Vakarų šalys kaltina Kremliaus remiamą autoritarinį Baltarusijos režimą.
Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, baiminasi, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į Ukrainą ir įdėmiai stebi Rusijos pajėgų telkimą šalia šios šalies sienų.
„Aiškumo dėl Rusijos ketinimų nėra, bet antrąkart šiais metais ten stebima neįprasta pajėgų koncentracija“, – naujienų agentūrai AFP sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, lankydamas Latvijoje dislokuotas Aljanso pajėgas.
„Matome sunkiąją šarvuotąją techniką, dronus, elektroninės kovos sistemas ir dešimtis tūkstančių koviniams veiksmams pasiruošusių karių“, – pabrėžė jis.
Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir remianti su Kijevo vyriausybe kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojantis kokį nors antpuolį ir kaltina NATO kurstant įtampą.
NATO diplomatai sakė, kad blokui lieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, bet ministrai aptars atsarginius planus atvejui, jeigu Rusija iš tikrųjų įsiveržtų.
JAV vadovaujamas aljansas siekia pabrėžti, jog jeigu būtų sukelta grėsmė Ukrainai, Kremliui tai labai brangiai kainuotų, bet tuo pačiu blokas stengiasi neprovokuoti Maskvos tolesnės agresijos.
Pareigūnai tikisi, kad bus aptartos galimybės toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei ir galbūt sustiprinti NATO pajėgas, dislokuotas palei bloko rytines sienas.
Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad Ukrainai, nors ir siekiančiai tapti NATO nare ir atsiųsiančiai savo užsienio reikalų ministrą į dviejų dienų susitikimą, netaikoma Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.
„Nenorime palikti jokių klausimų žmonių galvose, ar bus rimtų, strateginių pasekmių Rusijai, jeigu ji toliau eis keliu, kokiu, kaip baiminamės, ji galimai eina“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Svarbiausia – rasti rinkamus signalus ir tinkamą atgrasymo būdą, kuris iš tikrųjų vestų prie deeskalavimo, o ne eskalavimo“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas pentadienį sakė, kad tikriausiai pasikalbės su Rusijos arba Ukrainos lyderiais, stengdamasis padėti išsklaidyti didėjančią įtampą.
„Hibridinė ataka“
NATO narės Lietuva, Latvija ir Lenkija taip pat susidūrė su kita iš Rytų kylančia grėsme, kuriai per susitikimą Rygoje irgi bus skirta daug dėmesio.
Šalys kaltina Maskvos sąjungininkę Baltarusiją prie jų sienų siunčiant tūkstančius migrantų, daugiausiai iš Vidurinių Rytų, ir tokiu būdu kurstant „hibridinę ataką“, laikomą atsaku į Minskui paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
NATO reiškia solidarumą su savo rytinėmis narėmis, bet Aljanso vaidmuo iki šiol tebuvo antraplanis, nors per migrantų krizę įtampa kai kuriais momentais atrodydavo priartėjusi prie faktinės agresijos ribos.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praeitą savaitę per susitikimą su J.Stoltenbergu siūlė padidinti NATO rytiniame sparne dislokuojamas pajėgas.
Tačiau ketinimai inicijuoti skubias sąjungininkų konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, regis, kol kas buvo atidėti.
Per bendrą kelionę po Baltijos šalis J.Stoltenbergas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant atremti tokio pobūdžio iššūkius.
Daliai migrantų pradėjus keliauti atgal į Iraką įtampa Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiek atlėgo, bet Varšuva ir Vilnius tvirtina, kad krizė toli gražu nesibaigė.
„Neabejotina, kad Lukašenkos režimas ir jį palaikančios jėgos toliau bandys Vakarų pasaulio vienybę ir gebėjimą reaguoti“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
